Apie

Deja, čia ne vieno iš garsių Vaigauskų tinklaraštis, jei tokių ieškojot. Ne Zenono, ne Hendriko ir t. t.

Esmi Gintas. O kitur – profiliuose, MySpace, YouTube, pasivadinęs esu prosenelių pavarde – Vaigys. (Žinoma, kad priesagos – ausk, -ovsk – eviči -ovič ir pan. išreiškė tik norą priklausyti bajoriškai kilmei). Tik dėl to, kad šią labai neužimtą, vardo nišą atradau internete. Ir laiškais bendraujant, su užsieniečiais lengviau (jiems;). Todėl šį mano sandėliuką http://www.vaigauskas.lt/ rasite ir adresu http://www.vaigys.lt/. Mėgstu gerą muziką – džiazą, bliuzą, klasiką. Mėgstu fotografuoti ir filmuoti. Šiek tiek piešiu – mėgstamiausa – grafika. Savarankiškai mokausi (eksperimentuoju kol kas) muzikos kūrimo, kompiuterinės grafikos. Gyvenimas bėga, įvykiai, net geri ir gražūs užsimiršta. Čia planuoju pasidėti savo ir kitų patikusias mintis, paveikslėlius, video. Tiesiog nutariau po truputį sudėlioti išmėtytus po internetą ir kitur mano pastebėtus įdomius dalykus, mano aplankytus koncertus, spektaklius, filmuotus įvykius vienoje – šioje vietoje. Todėl jei dar kas skaitys šį mano sandėliuką, nekaltinkit manęs neįdomiu plagijavimu, nes dienoraščiai pirmiausia turėtų būti rašomi sau.  Nors jau visi žinom, kad šiais laikais taip nebėra ;) Nebepasirikiu pastovumu šiam pasaulyje (internete labiausiai). Ne vienas puikus čia rastas dalyka vėliau dingo be pėdsakų. Todėl kopijuoju sau ir kopijuosiu. (Pirmiausia sau). Mano dienoraštis man tai leidžia. Jį skaito ir mano draugai – tai skirta ir jiems.

Music is an art form consisting of sound and silence ♪♫
Muzika yra meno forma, susidedanti iš garso ir tylos ♪♫

Taigi esu muzikos mylėtojas. Melomanas. Audiofilu būti gal trūksta pinigų (bet iš tiesų gal tik noro). Nors pusė muzikos yra mūsų vaizduotėje. Prisimenu laikus, kada Europos ir pasaulio topus sužinodavome ir paklausydavome iš Liuksemburgo radijo… su VEF’ais… Kai kas net įrašyti į juostinį „Aidą” sugebėdavo.

O vėliau ateidavo ta muzika. Po metų, po dviejų… Juostomis, brangiais diskais (kainavusiais beveik vidutinį mėnesinį atlyginimą). Bet netrukdė tada ta garso kokybė. Ko trūkdavo – prikurdavo vaizduotė. Ir dabar tai pastebiu. Paklausius audiofilo su pasididžiavimu pademonstruotos įrangos, užima kvapą… Tačiau pabūkite su ta muzika ilgiau. Vakarėlyje, namuose. Ir klausa pripranta. Ir prie gero ir prie blogo. Kaip prie atvirkščių akinių. Ir stebiuosi – pripranta prie kompiuterinių kolonėlių (ką čia slėpt – ir prie mano kompiuterio „Creative” nors su sub’u, nors garso plokštė puiki Audiophile 2496 „M – Audio”. (Teko, kaip daugeliui, pirkti perėjimą nuo melomanijos prie masių – 2 RCA > jack in)). Geroj parduotuvėj iš karto pasakė – tai gerą garso plokštę turbūt įsigijot – kitkam jų ir neperkama. Ir esu pasidaręs tolerantiškesnis garso kokybei su amžiumi (ir ausis su amžiumi darosi fiziškai tolerantiškesnė – mažiau juntami aukšti dažniai). Buvęs ir puikiai įgarsintuose koncertuose ir prastuose – kur pusę garso suvalgo vėjas, bet tai nebuvo lemiamas dalykas. Pusė (o gal ir daugiau) klausos yra galvoje. Svarbiausia ką gali muzika – sukurti nuotaiką. Ir tam yra daug priemonių.

Ir dar – tokia plona linija tarp džiazo, bliuzo, roko…
Blues had a baby and they called it Rock and Roll (Muddy Waters).
(Bliuzas apturėjo vaiką ir pavadino jį Rokenrolu – Muddy Waters)

Aš pirmenybę teikiu gyvai muzikai. Bet negalima atmesti ir visos eilės kuriančių prie kompiuterio žmonių. Man nepatinka tik VAIDINANTYS dainavimą pagal fonogramą (fonogramas irgi kuria).

Rekomenduoju savo draugams skaityti Dainų istorijas.
Tai senos, pasaulyje (nuo kurio mano karta buvo atskirta geležine uždanga) seniai žinomos tiesos, šiuolaikinės muzikos formavimasis (kiekviena daina topuose kažką įneša – taip formuojasi mados), ir šiaip man įdomios dainų, instrumentinių kūrinių, muzikantų istorijos. Jas sau atradau senokai ir dabar stengiuosi iš naujo prisiminti, vėl susirasti YouTube (anksčiau atrodė, kad viskas paprasta ir amžina – tačiau jau kai ko ir neberandu) ir užsirašyti, nes kažką klausausi kai iš naujo ir į kai ką jau galiu pažiūrėti nauju žvilgsniu.

Kažkada nors mūsų anūkams bus įprasta pasižiūrėti vakar sukurtą savo filmą, videoklipą, muziką. O kurti bus paprasta (programos tobulėja), nereiks mokytis sudėtingų komandų ar programų interfeisų valdymo – gal tereiks užsidėti kažkokias labai netrukdančias pirštines (prototipai jau yra) – ir viskas priklausys nuo muzikinio ar vaizdinio skonio, vaizduotės ir pasirinkimo. Pažiūrėjus atidžiau, sparčiai žygiuojam prie to.

Neišsižadėk nei turmos, nei ligos, nei ubago lazdos.