12 reasons why you should visit Lithuania and Vilnius

8 reasons why you should visit Lithuania and Vilnius

Vyto Paukščio parašytas 8 priežastis kodėl turėtumėte aplankyti Vilnių, keturiomis priežastimis papildė mano (lietuviškos kilmės) maispejsinė draugė Marytė iš Kanados.

1. Architecture. There are a lot of different architecture to see. The ones that like travelling to see the cities, old buildings, churches and hear some history behind it – Vilnius is the best place to be. Lithuanian history is very rich in stories, dating a thousand years back.

2. Nightlife. Vilnius is a new Prague or Paris. I read this in one of the blogs on internet, from the prople that came to Vilnius. There are a lot of clubs and pubs to have fun. You can choose from beer pubs with Lithuanian style, Irish pubs (Dubliner), strip clubs, dancing places and a lot more. Kaunas, a city 100km from Vilnius is more a clubbing city, there are parties with well-known Djs every weekend.

3. Celebrate your party in Vilnius: birthday or bachelor. Clubs and bars are already mentioned. But go fishing, skydiving, paragliding, drive 4×4 in the woods (if you find a normal team of off-roadsters, you will definitely never forget the experience, as they will let you do anything you want), have some incredible acrobatic flights, rent a sports car in the Rally track. And I can continue the list. Sure, you can do it in your own country, but then follow the post…

4. Prices. All of the above you can do very cheap. E.g. 15 minute flight with an acrobatic plane with all the programme will cost you something like 500 LT. 10 minutes with a European champion on a Rally track will cost you 350 LTL. 10 minutes go-karting will cost you only 50 LTL. Beer in an expensive pub will cost you 7 LTL (2 EUros).

5. Vilnius is changing and getting more expensive. After 5 years it will be different. See the change.

6. Visit all the nicest places in the country. Visit seashore. Visit Palanga, Nida, Juodkrante. These are the nicest places in Lithuania. See the dunes, one of the most amazing sights near the sea. Or just stay in a calm appartment just near the see. Palanga can be crowded during summer, but such places like Preila, Pervalka or Nida are very calm if you want to rest. Anyway, rent a car and see all those places. This would be the best way to travel, if you want to see more.

7. Come to Vilnius for business reason. Now is the best time to do business in Lithuania. The economy is booming, every business in Lithuania welcomes partnership and is really interested in expanding the borders to other countries. There are a lot of smart people in Lithuania. A lot of people are moving outsite the country, but these are mainly workers, people that work in construction. Intelligent business part stays, because there are plenty of things to do.

8. Continue your trip to other Baltic states. They all have places to see and parties to attend.

Marytė sako:

9. Try the food. Fabulous authentic Lithuanian meals and new cuisine. Something for everyone’s taste and wash it down with –vyturys beer, the best you’ll ever taste.
10. Visit the forests, go mushroom picking.
11. Visit the Bee Museum. One of the most fascinating places to see. The Amber Museum.
12. Drive through the rural areas to get a flavour of quaint villages, dotted farms throughout the land.

Legenda – Bobas Dilanas Vilniuje!

Vakar, birželio 5 dieną Vilniuje koncertavo bene populiariausias ir labiausiai pripažintas dainų autorius, muzikantas ir atlikėjas Bobas Dylanas. Legendinis muzikantas į Lietuvą koncertuoti atvyksta kartu su savo grupe. Bobo Dylano ir grupės koncertas „Siemens“ arenoje išskirtinis ir tuo, kad galima buvo įsigyti tik sėdimus bilietus. Toks buvo paties Bobo Dylano ir jo atstovų reikalavimas. Galėjo vizitas Lietuvoje 66 metų daugiavaikiam tėvui Bobui Dylanui būti ypatingas – iš Lietuvos kilę jo seneliai (iš motinos pusės). Litvakai – Lietuvos žydai; taip pat Lietuvos žydų palikuonys.
Kai kurių laikraščių nuomone, Lietuvą aplankė pats šlovingiausias artistas iš visų, kurie tik yra čia buvę.
Tačiau ketvirtadienį dvi valandas girdėjome muzikos pasaulį pakeitusią ir įtaką padariusią muziką, bet jokio išskirtinio dėmesio lietuviškai publikai garsenybė lyg ir neparodė. Gal ne visi pastebėjo, tačiau dainavimui “bisui” buvo pasiruošta – tik iškvietus plojimais atlikėjus atgal į sceną, nusileido paruošta fono dekoracija (pano su išpieštu į herbą panašiu ženklu), o iki tol fone pagal dainų nuotaiką buvo rodomos grafinės projekcijos. O „Siemens” arena buvo visai ne „sausakimša”, kaip rašo kai kuri žiniasklaida, laisvų buvo gal penktadalis vietų, o arenos (ne VIP) balkonuose iš viso nebuvo nieko – jie buvo uždengti.

Robertas Allenas Zimmermanas (toks yra tikrasis Bobo Dylano vardas) gimė 1941 metais mažame Duluto miestelyje, Minesotos valstijoje. B. Dylano biografai teigia, kad muzikanto seneliai iš tėvo pusės buvo žydai, gyvenę Odesoje, dabartinėje Ukrainoje. Iš ten jie neva buvo priversti emigruoti į JAV 1905 metais dėl Sovietų Sąjungoje prasidėjusių antisemitinių pogromų. Tačiau pats Bobas yra tvirtinęs, kad tai netiesa. Pasak jo, Zigmanas ir Anna Zimmermanai gyveno Turkijoje (senelės mergautinė pavardė yra Kyrgyz). Tačiau dėl vieno fakto tiek biografai, tiek pats B. Dylanas sutaria – garsenybės seneliai iš motinos pusės gyveno Lietuvoje.

B. Dylano tėvai buvo itin griežti ir konservatyvūs. Kol augo ir mokėsi mokykloje, Bobas negalėjo muzikuoti – tam nepritarė tėvai, manę, kad Amerikoje svarbiau išmokti amato. Todėl vienintelis muzikos šaltinis vaikui buvo radijas, transliuodavęs kantri, bliuzą ir rokenrolą. Groti ir koncertuoti R. A. Zimmermanas pradėjo tik baigęs mokyklą. Tada jis ir susigalvojo Bobo Dylano pravardę. „Iš pradžių, kai išėjau iš namų, vadinausi tiesiog Robertu Allenu. Man šis vardas buvo panašus į paties sugalvoto Škotijos karaliaus vardą. Bet netrukus sužinojau, kad tokiu vardu vadinasi vienas saksofonistas, tad reikėjo ieškoti kažko kito. Tuo metu žavėjausi Dylano Thomaso poezija, taigi sumaniau tapti Robertu Dylanu. Netrukus Robertas sutrumpėjo iki Bobo, nes tai skambėjo „bliuziškiau“, – apie savo sceninio vardo kilmę autobiografijoje rašė B. Dylanas.

1960-aisiais Bobas žaibiškai išgarsėjo kaip vienišas dainius, vaikinas su gitara, „padėjęs“ ant visko, klajojantis, skaitantis eilėraščius ir kuriantis poetiškas dainas. Jos greitai tapo Amerikos jaunimo, protestuojančio prieš karą Vietname, himnais. Tuo laiku jaunuolis ir parašė didžiąją dalį savo garsiausių dainų, įkvėpusių visą muzikos pasaulį. Daugybė B. Dylano dainų patenka į populiariausių visų laikų dainų sąrašus. Kaip pats atlikėjas mėgsta sakyti, jis sukūrė keturis geriausius kūrinius savo gyvenime – „Knockin‘ on A Heaven‘s Door“, „Blowing in the Wind“, „Like a Rolling Stone“ ir „Mr. Tambourine Man“. Jam liko tik juos perdainuoti.

Ilgos karjeros metu Bobui Dylanui pasisekė dirbti, įrašinėti ir kurti dainas daugeliui pačių žymiausių muzikos atlikėjų. Artistas bendradarbiavo su Johnny Cashu, Van Morrisonu, Joni Mitchell, Tomu Petty, Roy Orbisonu, Neilu Youngu, Jeffu Lynne, Dave Stewartu, Paulu Simonu, Ericu Claptonu, Johnu Foggerty, Eltonu Johnu, grupės „The Beatles“ nariais, „Rolling Stones“, Prince, Carlosu Santana ir Lenny Kravitzu. Per penkis dešimtmečius pasaulyje yra parduota daugiau nei 90 milijonų jo albumų. Kasmet Bobas Dylanas surengia mažiausiai 100 koncertų. 1998 m. atlikėjo įrašas „Time Out Of Mind“ triumfavo „Grammy“ apdovanojimų ceremonijoje, kur buvo pripažintas geriausiu metų albumu. Pernai išleistas ir kol kas naujausias muzikanto studijinis darbas „Modern Times“ debiutavo perkamiausių įrašų Jungtinėse Amerikos Valstijose sąrašo viršūnėje. Dar 21 šalyje kritikų ypač gerai įvertintas albumas debiutavo perkamiausių albumų penketukuose.

Per daugelį metų B. Dylanas buvo apdovanotas daugybe „Grammy“, keliais „Auksiniais gaubliais“ ir net „Oskaru“. 1999 metais žurnalas „Time“ jį įtraukė į įtakingiausių XX amžiaus žmonių šimtuką. Prestižiškiausias muzikos žurnalas „The Rolling Stone“ Bobui skyrė antrą vietą „Didžiausių visų laikų artistų“ sąraše. Pirmą vietą užėmė „The Beatles“. Pats žurnalo vardas gimė iš Bobo dainos „Like a Rolling Stone“. Aukščiausias B. Dylano įvertinimas – ne vieną kartą buvo pristatomas „Nobelio“ premijai gauti, o šių metų balandį jam įteikta „Pulitzerio“ premija, skirta „už neįkainojamus nuopelnus muzikos vystymuisi“. Atlikėjas tapo pirmuoju roko muzikantu, kuris yra pagerbtas iki šiol tik literatūros ir žurnalistikos pasaulio atstovams teikta premija. „Mano kartos atstovams Bobas Dylanas padarė didžiausią įtaką iš visų kitų menininkų“, – įteikdamas muzikantui prestižinį „Kennedy Centre“ apdovanojimą sakė JAV prezidentas Billas Clintonas. Kažkada grupės U2 lyderis Bono yra prasitaręs, jog legendinis airių ketvertukas be B. Dylano muzikos išvis neegzistuotų. Savo laiku B. Dylanas įkvėpė kūrybai „The Beatles“ ir „The Rolling Stones“. Bobas Dylanas – visos roko ir popmuzikos ištakos.

Kaip ir daugelio menininkų, taip ir Bobo gyvenime buvo ne viena moteris. 1965 metais atlikėjas slapta vedė modelį ir „Playboy“ „zuikutį“ Sarą Lownds. Pora susilaukė keturių vaikų, kurie dabar taip pat sukasi pramogų versle. Meilė Sarai B. Dylaną taip pat paakino sukurti daugybę meilės dainų. Tačiau apie savo asmeninį gyvenimą niekada nekalbėjusi pora 1977 metais netikėtai išsiskyrė.

Yra žinoma, kad skyrybos nebuvo labai taikios, ir su savo pirmąja žmona muzikantas lig šiol beveik nebendrauja. Tačiau prieš skyrybas Bobas ir Sara įkūrė specialų fondą savo vaikams, į kurį padėjo tiek pinigų, kad nė vienam iš jų vaikų niekada netektų dirbti, nebent jie to norėtų.

1986 metais B. Dylanas vedė antrą kartą. Jo žmona tapo pritariamoji dainininkė iš Bobo grupės Carolyn Dennis. Pora susilaukė dukros. Tačiau ir ši santuoka nebuvo sėkminga – 1992 metais paskelbta apie dainininkų skyrybas. Visos šių skyrybų aplinkybės buvo taip slepiamos, kad Amerikoje juokais jas vadino „nacionaline paslaptimi“.

Tačiau 2001 metais Carolyn pagaliau prabilo, o tai, ką ji pasakė, tapo savotišku skandalu. Autobiografijoje ji parašė: „Aš turiu tris vaikus, tačiau niekada nesakysiu, kurie iš jų yra Bobo Dylano. Su savo vaikais sudariau paktą – nė vienas iš jų niekada neatskleis, kas yra tikrasis jų tėvas. Bobas Dylanas iš viso turi aštuonis ar devynis vaikus. Nesu tikra, ar jis pats visus pažįsta. Tačiau šia tema mes niekada nespekuliuosime. Tai asmeniniai reikalai.“

Ir nors nuo 1985 metų kas du mėnesius 32 šalyse pasirodo žurnalas, skirtas Bobo kūrybai ir asmenybei, niekas, net bulvarinė spauda, neišdrįsta kapstytis po asmeninį dainiaus gyvenimą. Jį tiesiog per daug gerbia.

Ta proga, kad Lietuvoje koncertavo muzikos legenda B. Dylanas, liepos 6 d. „Acme” kino teatruose pristatė premjerinį filmą „I‘m Not There“ apie dainininko gyvenimą, kuriame jį įkūnija aštuoni aktoriai – Richardas Gere’as, Christianas Bale’is, Benas Whishawas ir neseniai miręs Heathas Ledgeris, tarp jų ir moteris – Cate Blanchett.

Varnalėša

Varnalėša. Man – viena iš gražiausių gėlių. Tokia paprasta ir kartu paslaptinga…
Nedidelė violetinė ryški saulė ir paslaptingas žvaigždžių ūkas aplinkui.

Mano mamos jaunystės mėgstama daina:

Varnalėša

Patvory varnalėša pražydo andai
Paprasti, paprasti jos švelnučiai žiedai
Ir poetai eilių apie ją nerašys
Ir mergaitės žiedų neraškys, neraškys.

Jei bernelis slapčia aplankyti ateis,
Nors ir belsis, mergaitė vis tiek neįleis
Jis ištryps varnalėšas nežiūrėjęs takų
Bus prikibusios kelnės žaliųjų sagų.

O ryte motinėlė sūnelio paklaus:
-Neradai sūnaitėli kelelio tiesaus?
Geltonplaukiui primins varnalėšos kerai:
,,Iš kelelio išklyst negerai, negerai…”

O toliau visai nepoetiškas varnalėšos aprašymas:

Varnalėša (lot. Arctium, angl. Burdock, vok. Kletten)

Botaninis augalo pavadinimas: Didžioji varnalėša – Arctium lappa L.
Sinonimai: Lappa major Gaertn.
Šeima: Astriniai (graižažiedžiai) – Asteraceae Dumort. (Compositae Giseke)
Liaudiški pavadinimai: bajoržolė, godlapis, kapeliušnikas, kibis, kibišas, lapūkas, pakeleivis, sagutis, varnalėsis, velniadagis, velniarėžiai

Aprašymas. Didžioji varnalėša – dvimetis 60-180 cm aukščio žolinis augalas. Lapai dideli, kotuoti, plačiai širdiški, smulkiai dantyti, viršutinė pusė žalia, apatinė – pilka, apaugusi veltiniškais plaukeliais. Stiebas status, šakotas, išilgai vagotas. Žiedai tamsiai purpuriniai, rutulio formos, su kabliškomis skraistlapių viršūnėlėmis, sukrauti skydeliuose. Žydi antraisiais augimo metais, liepos-rugpjūčio mėn. Vaisius – rusvas lukštavaisis su skristuku.

Paplitimas. Dažnas augalas. Auga šiukšlynuose, dykvietėse, krūmynuose. Lietuvoje auga 4 varnalėšų rūšys. Be aprašytosios, paprastoji (Arctium tomentosum Mill.) ir mažoji varnalėša (Arctium minus Bernh.) taip pat tinkamos vaistams ruošti.

Vaistinė žaliava. Varnalėšų šaknys (Bardanae radix; ankstesnis: Radix Bardanae) kasamos pirmaisiais augimo metais rudenį arba antraisiais anksti pavasarį. Šaknys nuvalomos, nuplaunamos, supjaustomos 10-15 cm ilgio gabaliukais, storesnės skeliamos išilgai ir džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 45-50 °C temperatūroje. Gerai išdžiovintos šaknys turi būti pilkai rusvos spalvos, silpno kvapo, salstelėjusio skonio.

Veikliosios medžiagos. Šaknyse yra 20-40 % inulino, gleivių, iki 0,2 % eterinio aliejaus, lignanų, fenolkarboninių rūgščių, triterpeninių saponinų, rauginių medžiagų.

Preparatai. Nuovirai. Varnalėšų aliejus (Oleum Bardanae). Sultys (Succus Bardanae). Homeopatiniai vaistai.

Poveikis. Pasižymi šlapimą varančiu, priešuždegiminiu, vidurius liuosuojančiu, prakaitavimą ir tulžies išsiskyrimą skatinančiu poveikiu.

Vartojimas. Varnalėšų aliejus vartojamas pūliuojančioms žaizdoms, odos nudegimams ir įvairiems odos susirgimams gydyti: egzemoms, seborėjai, pleiskanoms. Nuoviru gali būti skalaujama burnos ertmė (esant gleivinės uždegimams). Išspaustos šviežios ar alkoholiu konservuotos varnalėšų sultys geriamos esant medžiagų apykaitos sutrikimams.
Liaudies medicinoje varnalėša laikoma viena geriausių priemonių nuo plaukų slinkimo. Tačiau moksliškai toks poveikis dar nėra įrodytas. Gali būti, kad ši indikacija atkeliavo dar iš senovės medicinos, kai gydymas rėmėsi panašių į ligą priemonių vartojimu – varnalėša gausiai plaukuotas augalas. Varnalėšų aliejine ištrauka (alyvuogių aliejumi) tepami išsausėjusios ir pleiskanojančios odos plotai. Taip pat patariama vartoti esant virškinamojo trakto sutrikimams, reumatui, podagrai ir tulžies ar šlapimo pūslės negalavimams gydyti.

Kontraindikacijos. Nevartoti nėštumo ir žindymo metu, esant alergijai graižažiedžių šeimos augalams. Esant cukriniam diabetui, vartoti reikia labai atsargiai. Tyrimai su gyvūnais parodė, kad varnalėša mažina cukraus kiekį kraujyje.

Nuoviro gamyba ir vartojimas
1 valg. šaukštas smulkintų varnalėšų šaknų užpilamas 2 stiklinėmis vandens. Palaikoma 2 val., po to valandą pavirinama, nukošiama. Geriama po stiklinę 3 kartus per dieną.

Nuotrauka: http://www.kulak.ac.be/bioweb/

Birželis – šviesiausias gėlių ir žolių mėnuo

Birželis gėlių žiedų mėnuo. Aš mėgstu (ir myliu) gėles. Panorau susirinkti pievoje įprastas, tačiau pavadinimuose man visiškai nežinomas, pagrindines tautosakoje ir religijoje pievų gėles. Prisimenat K. Binkio “Gėlės iš šieno“. Ir kiekviena gėlė turėjo savo seniai žinomą paskirtį ir pavadinimą.

Birželis – pats šviesiausias mėnuo. Dienos vis ilgėja, o birželio 22 d. – pati ilgiausia diena metuose – saulė pasiekia didžiausią aukštį. Jei birželis šiltas, tai gruodis šaltas.

Birželis – gėlingiausias mėnuo, ypač gėlingos pievos. Birželis – medaus mėnuo. Birželis – žvėrių veisimosi, paukščių perėjimo mėnuo. Dabar jau visi paukščiai parskridę, jų giesmės aptilsta, lizdeliuose atsiranda mažų paukštukų, kuriuos reikia daug kartų per dieną maitinti – taigi paukšteliams pats darbymetis. Sodybose ir vištos jau išperi viščiukų. Prasideda vienas sunkiausių vasaros darbų – šienapjūtė. Naminiams gyvuliams ruošiamas šviežias kvapnus šienelis, kad netrūktų jo per visą ilgą žiemą.

Šventės biržely:

Tėvo diena švenčiama pirmąjį birželio sekmadienį. Šią dieną, panašiai kaip ir Motinos dieną, vaikai išsako savo pagarbą tėvui, namų šeimininkui, tėvystės funkcijai. Šiemet – sutapo su, taip vadinama, vaikų gynimo diena.

Augumo šventė. Tai augumo, gyvulių globos ir piemenėlių dienos. Berželiais būdavo puošiami kiemo vartai, namų durys ir trobos vidus. O piemenėliai pargindami papuošdavo gėlių ir kaspinų vainikais karves (Žemaitijoje šis paprotys skiriamas Devintinėms). Paskui su karvėmis apeidavo visas kaimo šeimininkes ir gaudavo „melžtuvių“ : kiaušinių, sūrių, dešros rinkį. Iš surinktų skanumynų paruošdavo bendrą „balių“ pamiškėje. Vienas piemenukas pasilypėdavo į medį ir šaukdavo vilkus, meškas kartu papuotauti. Jeigu neateis, tegu ir visus ganiavos metus nesirodo. Tokią „sutartį“ su miško žvėrimis dar mena Dieveniškių krašto senoliai.

Devintinės, Vainikai. Tai devintoji diena po Sekminių. Žemaitijoje tądien berželiais puošiamas kiemas, trobos, durys ir vidus, o piemenėliai vainikuoja karves. Šeimininkė kiekvienam sėdinčiam prie stalo išvirdavo po devynis virtinius. Jei Devintinių diena būdavusi graži, saulėta, tikėta, kad šie metai atneš gerą javų derlių.

Dar šią dieną vadindavo Vainikais: seniau moterys pindavo devynis skirtingų žolynų vainikus, juos sudėdavo bažnyčioje ir parsinešdavo namo tik po devynių mišparų. Vėliau bažnyčioje šventindavo tik gėlių puokštę. Tarp jų būtinai įdėdavo piktadagį.

Pktadagis

Tas žoles smilkydavo gydant nuo išgąsčio susirgusius vaikus, „piktos akies“ pakenktus gyvulius arba audrai užėjus, kad perkūnas neįtrenktų. Kad smilkymas žolėmis būtų paveikus, reikėdavę jas tinkamai sutaisyti. Apie senoviškus būdus užrašyta žinių iš Kupiškio apylinkių. Iš kiekvieno bažnyčioje pašventinto vainikėlio imdavo po žolelę, skaičiuodami atžagariai, ir vis priduriant žodelį „nei“: nei devyni, nei aštuoni, nei septyni…

Prie išrinktųjų pridėdavo samanų, paimtų kryžmai nuo seno kryžiaus ir iš visų keturių trobos kerčių. Tada dar truputį pridėdavo samanų nuo medžio, jei gydo berniuką – nuo ąžuolo ar beržo, jei mergaitę – liepos, pušies. Šitaip surinkus, žolelės perskirstomos į kitas krūveles, skaičiuojant vėlgi atžagariai, pirma į devynias, po to į tris ir į šešias, perskirtas pusiau. Šiomis jau smilkoma tris dienas po du kartus – saulei dar nepatekėjus ir nenusileidus.

Įdomu, kad ši sudėtinga lietuviškoji žolių magija paremta skaičiais trys, šeši, devyni. Jie sudaro patį archajiškiausią, menančio dar akmens amžių, Mėnulio kalendoriaus pagrindą.

Šienapjūtės diena. Apie mėnesio vidurį prasideda šienapjūtė. Atolas ypač gerai atželia, žolę nupjovus per Mėnulio jaunatį. Tą dieną neverpdavo linų, nes manyta, kad augančiuosius užpuls kenkėjai – „rūdys išdegins“. Medžiotojai į mišką neidavo, – gąsdintasi, kad iššauta kulka gali atgal sugrįžti. Pirmosios šienapjūtės dienos pabaigoje į namus įžengiančius pjovėjus ir grėbėjas šeimininkė perliedavo vandeniu – kad šienapjūtė sausa būtų, kad pievoje sodriai ataugtų žolė.

Šv. Antanas – XIII a. pamokslininkas ir stebukladarys. Tai populiarus Lietuvoje šventasis, į kurį nuo seno meldžiamasi, ieškant pamesto ar pavogto daikto; į jį melsdavosi ir moterys, ilgai nesusilaukdamos vaikų, taip pat vildamosi lengviau gimdyti.

Gedulo ir Vilties diena – minimas masinis lietuvių trėmimas į Sibirą, prasidėjęs 1941 m. birželio 14-15 naktį.

Šv. Vitas – pirmasis Lietuvos vyskupas.

Rasos šventė. Margas žiedų raštas ir stebuklingas saulės ratas danguje skelbia metą, kai merginos ir moterys pasklinda po laukus, žolelė tampa mažu stebuklu. Šventės išvakarėse surinkti augalai turi magišką galią gydyti ligas, atnešti laimę, išburti sėkmingą gyvenimą.

Pirmiausia suskantama ieškoti dievaičio Perkūno žolės. Perkūnžolė – tai geltonžiedis barkūnas.

Perkūnžolė

Tai Perkūno sėta ir auginta žolė, padedanti velnio apsėstiems žmonėms, sergant priepuoliu, malšinant širdies sopulį. Užvis labiausiai ji buvo vertinama kaip priemonė, apsauganti nuo perkūnijos. Pakilus tamsiems debesims, žolę mesdavo į ugnį, kad griaustinis „praeitų šonu“.

Į žoliautųjų prijuostes ar krepšelius pagarbiai gula ir rausvažiedė širdažolė.

Tai raganų žolė. Prisivirę jų košelės ir pasitepę pažastis, Kupolinių naktį raganos gebėjo skraidyti ir sutiktuosius girdyti durnaropėmis, vilkauogių nuoviru, kad apkvailintų. Moterų nuskinta širdažolė gydė nuo „širdies sunkumo“.

Tiko kupoliavimui ir pakrūmėse išsikėtojusi sidabražolė (dar kitur vadinama degsne, kondrotėliais).

Tai ir vaistas ir dažas.

Tam pačiam reikalui rinko ir laibuolę didžiagalvę arniką.

Ė, mes jas vadindavome geltonosiomis ramunėmis.

Jau vien dėl vardo reikėjo nuskinti keletą kupolio (jono žolė, kunigažolė) žiedelių.

Iš tolo jo žiedai atrodė margi, tačiau iš tikrųjų jie tamsiai geltoni su mėlynai rausvomis, balsvomis pažiedėmis, susitelkę į vienašalę retažiedę kekę. Ar tik nebus šis žolynas stebuklingas kupoliavimo dainų augalas su trimis šakomis, kurių viena žydinti kaip „saulė teka“, antra – kaip „mėnulis rieda“, trečia – kaip „žvaigždė žiba“?

***

Kupolių puokštei pagražinti moterys skynė bičių mėgstamą gretenę, žvaigždžių pavidalo baltažiedę septynikę,

reikėjo ir miegalių, tik pavakary išskleidžiančių žiedus – girgždukų.

Tai vaistažolė, naudota dar ir vilnų, riebaluotų audinių plovimui.

*

Gerai putoja, rankas ir kojas šveičia rausvai violetinė putokšlė (gegutės muilas, muilenė).

*

Paupiuose pasiskina balzganos spalvos, migdolais kvepiančių vingiorykštės šluotelių,

*

Trumpiausios nakties puokštę gyvina mėlyna gležnutė veronika,

*

žvirbliarūtė,

*

šunlaiškis (šunlielė)

*

akišvietė

balkšvi akišvietės žiedeliai šutinami nuo „kūno susilpnėjimo“.

Šiurkščioji notera

Šiurkščioji notera, nors ir nepražydusi Kupolinėms, vis tiek moterėlių mėgiama dėl nervų raminimo, dėl magiškos galios saugoti žmones nuo „piktos akies“ ir kaip geras žalias dažas.

Nuodingasis ežeinis

Nuodingasis ežeinis šį vakarą randa vietos kupoliautųjų kraitelėj kaip vaistas nuo gyvatės įkandimo.

Gerai, jei išvakarėse užtinki raibą kaip gegutę gegūnę (gegužraibę).

Tai jau retas augalas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Šiek tiek dažnesnė, tačiau irgi įrašyta vyriškoji gegužraibė:

Tai vienumą mėgstanti gėlė, savo žiedą sukraunanti tik devintuose gyvenimo metuose.

Žolė jos neužgožia, gyvuliai ratu apeina. Gal todėl žmonės tikėjo, kad ši gražuolė pilna kerų, paslaptingumo. Vos ne kaip paparčio žiedo kupoliautojos ieškojo puošniosios klumpaitės, kuri ūksmingose giriose Rasoms sukrauna ir išskleidžia stambius, geltonai rausvus neįprastos formos žiedus.

klumpaitė:

Kiekvieną traukė ir miškinės lelijos žiedų kekės:

Visi žinojo, kad kupoliavimas nebus tikras be nuo viso pikto saugančios, 99 ligas gydančios jonažolės:

vaistinės ramunės:

vėsiųjų rasakilų:

Sukdamos link namų moterys vantoms berželių šakų pasilaužydavo. Joninėse laužtos šakelės džiūsta su lapais ir, kiek besivanotum, lapai nenukris. Nuo trumpiausią naktį šėlstančių raganų gerai gynė kietis, pelynas, šermukšnis, gailiųjų dilgėlių, ajerų lapai – jais iškaišydavo namų pastoges, čiukūrus, ankštinius ir visokius plyšius, kad, norėdamos pralįsti, laumės, raganos ir kitos piktos dvasios nagus, kaip nuo ugnies apsviltų. Žolynus dėdavo prie tvarto slenksčio, užkišdavo už staktos. Visas žoles reikėdavo suspėti surinkti iki vidurnakčio Vėliau rinktos neturi tiek gydančių bei kerinčių savybių.

Po saulėlydžio vieną puokštelę suriktų devyneriopų žolių moterys tylėdamos meta per galvą ant savo namų stogo, kad jų pagalba apsaugotų būstą nuo gaisrų, ligų ir kitų nelaimių, kad aplenktų laumės ir raganos. Vaistinguosius ir smilkymui skirtus augalus džiauna palėpėje. Devyneriopų lauko žolynų pluoštelį sušeria karvėms, kad apsaugotų nuo pakerėjimo, o likusios džiovinamos ir laikomos iki Kalėdų – Žieminio saulės grįžtamečio ar Naujųjų metų vidurnakčio – ir tada sušeria karvėms, kad būtų pieningos. Šviežiai nuskintomis jonažolėmis kaišo šventųjų paveikslus, balkius, kad namai išvengtų skaudžių nelaimių, ligų. Jei švento Jono žolės ilgai nedžiūsta, o ir sudžiūvę išlieka gražiai žalios, namiškiai tikėjosi tais metais gerų įvykių. Jonažolių nuoviru plovė karvių spenelius nuo apkerėjimo.

Jaunos mergaitės devyneriopais žolynais turėjo papuošti kupolę, kurią dar apkarstydavo margais karpiniais. Apsaugai nuo piktų dvasių į žolynus įkišdavo vieną kitą dilgėlę. Kupolę įtvirtindavo kaimo gale, netoli rugių lauko, ir dvi naktis ir vieną dieną merginos ją saugodavo nuo kaimo bernų. Sėkmingai išsaugoję, nuėmę nuo karties, dainuodamos pasidalindavo kupolę ir laikydavo visus metus kaip sėkmės ženklą.

Senas, gražus ir prasmingas šventės simbolis – margaspalvių žiedų vainikas, galintis spėti ateitį. Jį reikia pinti iš devynerių rūšių gėlių, be siūlo, nepratariant nė vieno žodžio ir taip pat tylint mesti ant šakotesnio medžio. Iš pirmo karto užkibęs ant šakos vainikas reiškė, kad dar šiais metais mergaitė ištekės. Tą patį vainikėlį pasidėjus po pagalve arba užsidėjus ant galvos galima susapnuoti savo išrinktąjį.

Bekupoliaujant, beburiant ir bespėliojant ateina vidurnaktis. Įvyksta pats didžiausias stebuklas – skleidžiasi žuvies žvyno dydžio, vaivorykštės spalvų paparčio žiedas, kurio turėtojas mato visus žemės turtus, skaito kitų mintis, supranta medžių, paukščių kalbą.

Dienos trumpėjimo pradžia. Nustoja kukavusi gegutė – „paspringsta miežio akuotu“ (miežiai tuo metu plaukėja). Jeigu dar kukuoja kokias dvi savaites, galima laukti ilgo rudens, pasnigs labai vėlai. Žmonės tada kitąmet „kukuos“ dėl pašarų – mažai tepriaugs žolės.

Šv. Petras ir Paulius – populiariai – Petrinės. Šventasis Petras – tai popiežių pirmtakas, kuriam pats Kristus yra pažadėjęs Dangaus Karalystės raktus; jis – pirmasis Romos vyskupas. Šventasis Paulius arba Povilas – tai didysis tautų apaštalas, Evangelijos skelbėjas, iš aktyvaus krikščionybės priešo Sauliaus atsivertę ir įtikėjęs Jėzų. Ikonografijoje šv. Petras vaizduojamas su raktais rankoje, o šv. Paulius – su knyga.
Pagal L. Klimkos, M. Liugienės, J.Trinkūno, L. Petkevičiūtės, E.Ramono surinktą medžiagą.

Skamba, skamba kankliai Vilniuje…

Skamba, skamba kankliai Vilniuje…
Nuo gegužės 29 d. (ketvirtadienio) – iki birželio 1 d. (sekmadienio – tėvo ir vaikų gynimo dienos).
Iš viso pasaulio. Šiemet festivalio tema – atsipindinti pavadinimą – kanklės visame pasaulyje.
Koncertavo ir Langleikgroup (Norvegija), Kokle (Latvija), Regle (Lenkija), Leisi Värks (Estija),
RoRoTT (Suomija), Bezanka (Slovakija), PolePole (Suomija) ir daugybė Lietuvos grupių ir kapelijų. Tarp jų: Radasta, Duja, Nalšia, Virvytė, Ūla, Vilnelė, Mėguva (Palanga), Alka (Klaipėda), Keisto folkloro grupė (Kaunas), Daiva ir Evaldas Vyčinai, Vydraga, Kūlgrinda, Jorė, Varangė, Arinuška, Verdenė, Griežikai, Poringė, Kadagys, Ratilio, Sutaras.
Vėl laukia darbelis – filmuotos medžiagos montavimas ir publikavimas…

2008 bliuzo naktų dalyvių sąrašas

Atnaujintas bliuzo naktų puslapis ir dalyvių sąrašas (kaip ir mano tinklarašty jau įdėtos ir nuorodos kur galima paklausyti muzikos), todėl atnaujinu ir aš:

www.bliuzonaktys.lt praneša:

2008 bliuzo naktų dalyvių sąrašas:

„Bliuzo naktyse 2008” – geriausias Jungtinės Karalystės bliuzmenas

http://www.myspace.com/paullambkingsnakes

Geriausiu Jungtinės Karalystės bliuzo atlikėju šešis kartus tituluotas Paulas Lambas ir jo grupė „The King Snakes“ šių metų liepos mėnesį koncertuos Lietuvoje. Liepos 4-5 dienomis Varniuose, prie Lūksto ežero (Telšių raj.) vyksiančiame 16-ajame tarptautiniame bliuzo festivalyje „Bliuzo naktys 2008“ grupė „Paul Lamb & the King Snakes“ pristatys gerbėjų ir kritikų liaupsėmis sutiktą albumą „Snakes and Ladders“.

„Lūpinės armonikėlės virtuozas P.Lambas ir jo grupė „The King Snakes“ yra vieni talentingiausių bliuzo atlikėjų Europoje. Jų atliekamas bliuzas ne tik pasižymi išskirtinu profesionalumu, bet ir atskleidžia tikrąją šio žanro magiją. Turuose grupė praleidžia iki 290 dienų per metus, tad labai džiaugiamės, kad pavyko susitarti dėl „Bliuzo naktų 2008“ festivalio įtraukimą į P.Lambo ir jo grupės turnė grafiką“, – pranešime spaudai kalbėjo festivalio „Bliuzo naktys 2008“ prodiuseris Algirdas Barniškis-Blėka.

Nuo 1991 metų „Paul Lamb & the King Snakes“ metiniuose BBC apdovanojimuose net penkis kartus buvo pripažinta geriausia Didžiosios Britanijos bliuzo grupe, jų albumai keturis kartus tituluoti geriausiais metų bliuzo albumais. P.Lambas yra įtrauktas į Britų bliuzo šlovės galeriją, daug apdovanojimų yra pelnę ir jo grupės „The King Snakes“ nariai.

Kilęs iš pramoninio Newcastle miesto, P.Lambas pradėjo savo karjerą būdamas vos penkiolikos metų. Netrukus jaunasis talentas atstovavo Jungtinei Karalystei Pasauliniame lūpinės armonikėlės čempionate, kur užėmė antrą vietą. Išpuoselėtas atsidavimas ir aistra bliuzui lėmė šio atlikėjo įsitvirtinimą tarp elitinių lūpinės armonikėlės meistrų. P.Lambo virtuoziškas partijas galima išgirsti tokių roko grandų kaip „The Who“ ar Rod Stewart dainose. „P.Lambui ir jo grupei „The King Snakes“ būdingas nuostabus meistriškumo ir improvizacijos derinys. Kol Paulas Lambas gyvas, bliuzas gerose rankose“, – naujausio grupės albumo „Snakes & Ladders“ recenzijoje teigia bliuzo korifėjus Gordonas „Buzz“ Brownas.

„Paul Lamb & the King Snakes“ – ne vienintelė pasaulinio garso bliuzo įžymybė, šiais metais atvyksianti į Lūksto pakrantėje rengiamą festivalį „Bliuzo naktys 2008“. „Bliuzo naktų“ lankytojus harmoningais bliuzo ir soul deriniais džiugins ir amerikietis Tadas Robinsonas, šiais metais nominuotas net dviem prestižiniams JAV „Blues Music Awards 2008“ apdovanojimams bei paskelbtas vienu iš penkių geriausių soul ir bliuzo atlikėjų.

TAD ROBINSON (USA)
http://www.myspace.com/tadrobinson

Gegužės pradžioje JAV vykusioje prestižinėje „Blues Music Awards 2008“ apdovanojimų ceremonijoje dviejose kategorijose nominuotas JAV soulo muzikos korifėjus Tadas Robinsonas šių metų liepos mėnesį koncertuos Lietuvoje. Amerikietiško soulo guru vadinamas T.Robinsonas koncertuos liepos 4-5 d. Varniuose, prie Lūksto ežero (Telšių raj.) vyksiančiame 16-ajame tradiciniame tarptautiniame festivalyje „Bliuzo naktys 2008“.

„Po du paskutinius T.Robinsono albumus „Did You Ever Wonder?“ ir „New Point of View“ lydėjusių muzikos kritikų visiems bliuzo ir soulo gerbėjams akivaizdu, kad T.Robinsonas šiuo metu yra savo karjeros zenite. Neabejoju, kad jo ypatingo tembro balsas ir lūpinės armonikėlės solo prie „Bliuzo naktų 2008“ scenos sutrauks tiek nuolatinius festivalio lankytojus, tiek pirmąkart atvykusius į šią po atviru dangumi vykstančią bliuzo fiestą“, – teigė festivalio „Bliuzo naktys 2008“ prodiuseris Algirdas Barniškis-Blėka.

Praėjusiais metais T.Robinsono išleistas albumas „New Point of View“ pateko į geriausių 2007-ųjų bliuzo albumų penkioliktuką, o pats T.Robinsonas prieš dvi savaites buvo nominuotas net dviem prestižiniams „Blues Music Awards 2008“ apdovanojimams. Amerikietis paskelbtas vienu iš penkių geriausių soulo ir bliuzo atlikėjų, o „New Point of View“ – vienu iš penkių pretendentų gauti geriausio 2007 metų soulo ir bliuzo albumo apdovanojimą.

„Kai T.Robinsonas mirs, jis keliaus į soulo rojų – vietą, rezervuotą vos keliems žmonėms“, – apie kolegą yra sakęs „Grammy“ nominantas Otis Clay.

Niujorke užaugusio „mėlynakio soulo atlikėjo“ („blue eyed soul singer“) dainos kritikų vertinamos dėl puikiai derinamų bliuzo, soulo ir poezijos elementų. Užsitarnavęs pagarbą JAV rytinės pakrantės bliuzo bendruomenėje, į plačiuosius muzikos vandenis T.Robinsonas pirmąkart išplaukė su grupe „Dave Specter & the Bluebirds“. 1994 m. išleistas bendras šios kompanijos ir T.Robinsono albumas „Blueplicity“ susilaukė itin teigiamo kritikų ir gerbėjų įvertinimo. Tais pačiais metais amerikietis išleido pirmąjį solinį albumą „One to Infinity“. Vėliau atlikėjas eksperimentavo su soulo ir bliuzo muzika, išleido perdainuotų Janis Joplin kūrinių albumą.

Lūksto ežero pakrantėje nuo didžiosios „Bliuzo naktų 2008“ scenos T.Robinsonas atliks geriausius kūrinius iš dviejų paskutinių itin didelio pasisekimo sulaukusių albumų, jei publika pageidaus – ir kelias hipių dievaitės Janis Joplin dainas. T.Robinsono pėdsakas atsiras „Kanopų“ alėjoje Lūksto ežero pakrantėje, šalia kitų žvaigždžių, aplankiusių Varnius per pastaruosius 15 metų, pėdų atspaudų.

Pastovūs bliuzo naktų svečiai:

Latvian Blues band(LV)
http://www.myspace.com/latvianbluesband

ALEX ROSSI(BR)
http://www.myspace.com/itsalexrossi
http://www.alexandrerossi.com/

SIDETRACK (NOR)
http://www.myspace.com/sidetrackblues

Lance Harrison (USA)
http://www.myspace.com/lanceharrisonband

Jostein Forsberg (NOR)
http://www.myspace.com/spoonfulofblues

Khaliff “Wailin” Walter(USA)
http://www.myspace.com/khalifwailinwalter

Road Band(LT)
http://www.myspace.com/theroadbandmusic

SideTrack(NOR)
http://www.myspace.com/sidetrackblues

Blues Makers(LT)
http://www.blues.lt/bluesmakers

Arina(LT)

http://www.arinablues.lt/
http://www.myspace.com/vetobank

Bites Bues band(LV)
http://www.bluesclub.lv/

Bullfrog Brown (EST)
http://www.myspace.com/bullfrogbrown


Mirta & Co(LV)

A.Belkin Trio (LT)

Dalyvių sąrašas dar pilnės…

Džiazas ir bliuzas: draugai ar priešai

http://jazz.scene.lt/num5/reviews/8.html

Gintaras Radauskas

Džiazas ir bliuzas: draugai ar priešai

Iš pradžių leiskite nekukliai pareikšti nuomonę – draugai. Galbūt net broliai. Bliuzas vyresnysis, džiazas jaunesnysis. Šią tiesą dabar ir pabandysiu įrodyti ir išdėstyti. Aišku, vadinamieji džiazo puristai rašinio neskaitys – neva „skirk džiazą nuo bliuzo, kvaily!“; bet, šiaip ar taip, būtent dėl to tokie ekspertai ir yra naujieji muzikos rasistai.

Būna akimirkų, kai ruošdamasis kam nors pasakoti apie bliuzą, suprantu, kad tiksliai apibūdinti bliuzo neįmanoma. Geriau jau šis žodis, blues, nebūtų buvęs išrastas. Visų pirma, egzistuoja gramatinis neapibrėžtumas, nevienareikšmiškumas – anglakalbiai ir dabar svyruoja tarp vienaskaitos ir daugiskaitos, blue ir blues. Gerai, kad kalbant lietuviškai tokių problemų nekyla.

Neįmanomas net apytikslis muzikinio stiliaus apibrėžimas. Auksiniame džiazui trečiajame XX a. dešimtmetyje terminas blues tapo labai madingas ir pradėtas netvarkingai vartoti pačioms įvairiausioms muzikos nuotaikoms apibūdinti. Nuo pagirių iki nuobodulio. Nuo begalinio džiaugsmo iki rūsčios depresijos. Džiazo rasistai šioje vietoje vėl liktų nepatenkinti – jie bliuzą nuo džiazą turbūt ir apkurtę atskirtų. Tačiau bent aš nedrįsčiau Noelio Cowardo „Twentieth Century Blues“

Robin Trower (20th century blues / Charlie Vitamine Band)

lyginti su Bessie Smith ir jos „Empty Bed Blues“ – nors abiem atvejais skamba bliuzas, kūrinius skiria milijonai šviesmečių. Ir visai ne laiko prasme.Tikriausiai panašiai absurdiška būtų tapatinti John‘ą Lee Hookerį su Ray‘umi Charles‘u.

Bessie Smith – St. Louis blues

Lyg to būtų negana, sumaišties migla gaubia ir tikslią bliuzo struktūrą. Šiaip pakankamai paprasta žinoti, kad elementarią bliuzo formą sudaro 12 taktų posmas. O tą posmą sudaro 3 pagrindiniai akordai – tonika, subdominantė ir dominantė. Arba, šnekant muzikinių ženklų kalba – C, C major, F major, G 7. Taip, tuomet bliuzas tikrai būtų neįdomus vienalytis grojimo būdas. Tačiau pabandykite į tokius ganėtinai primityvius (nors vis tiek žavius) rėmus įsprausti, pavyzdžiui, Didžiojo Billo Broonzy kūrinius, kurie išsiplečia iki 13 su puse ar 15 taktų. Pabandykite išjuokti tokius standartus kaip „Limehouse Blues“

Django Reinhardt – Limehouse Blues

ar „Jazz Me Blues“. O šie į tradicinį bliuzą visai nepanašūs, nors ir laikomi tipiniais bliuzo kūriniais.

Woody Herman 1963-Jazz Me Blues

Pažvelkime į bliuzą iš arčiau. Kai muzikantas pareiškia, kad improvizuos ar džemuos 12 taktų bliuzo tema, iš tikrųjų jis savo improvizaciją „įkinkys“ į harmoninę 12 taktų seką, kuri atrodys maždaug taip: C, C, C, C7, F, F, C, C, G7, G7, C, C.

Galimybės improvizuoti kiek susiaurėja, tačiau jų vis tiek lieka. Be abejo, sparčiai besivystęs džiazas išsiugdė harmoninį išprusimą ir 3 pagrindinius akordus praturtino tęsiniais, arba, kaip pasakytų mūsų tarpukario elitas, obalsiais. Taigi džiazas – bliuzo tęsinys? Iš tiesų, iš minėtųjų 12 taktų išsiplėtojo nesuskaičiuojama daugybė džiazo kompozicijų, „akimirkos“ ekspromtizmų.

Tačiau pasirausus po didįjį voratinklį, aiškėja, kad jau ankstyviausias bliuzas buvo pati laisviausia improvizacija. Būtų sunku numatyti, kad pietinių Amerikos valstijų plantacijose plušantis samdomas darbininkas XIX a. pabaigoje dainuodamas „tilptų“ į 12 taktų.

Gerai, tarkime, scenoje pasirodo antikvarinis bliuzo muzikantas ir, pasitelkdamas gitarą, pradeda dainuoti bliuzą. Jo improvizacija kiek kitokia, ne šiuolaikinė – naudodamas tą pačią 3 akordų harmoninę struktūrą, bliuzmenas pirmuosiuose 2 taktuose sudainuos, pavyzdžiui, „I lay down las‘ night, turnin‘ from side to side“, 3 ir 4 taktus užpildys gitaros frazuotėmis, tuo pačiu metu ruošdamasis naujam akordui 5-ajame takte. Tie patys žodžiai ir tos pačios instrumentinės frazuotės bus atitinkamai pakartoti 5 ir 6 bei 7 ir 8 taktuose. Tada, 9 ir 10 taktuose muzikantas atsilieps į savo pirmąją frazę – „I was not sick, I was just dissatisfied“ – ir gitaros brazdinimu užpildys 11 ir 12 taktus, pereidamas prie naujo posmelio. Improvizacija čia slypi būtent instrumentiniuose atsakymuose į vokalines frazes – ankstyvojo bliuzo (country blues) atstovai tuos atsakymus ryškiai išplėsdavo, kitaip, tariant, „užsibirzgindavo“, o tuo pačiu ir iškrypdavo iš ne itin lanksčios 12 taktų formulės. Tokius nukrypimus vėliau perėmė tarpukario džiazo muzikantai.

Reikia pasakyti, kad bliuzas, kaip, beje, ir džiazas, išpopuliarėjo bene tuo pačiu metu, 1910-1920 metais, Amerikoje susidūrus afrikietiškai ir europietiškai muzikos kultūroms. Be abejo, viskas prasidėjo darbininkų laukuose Misisipėje, tačiau bliuzas savaime pasikeitė ir pasidarė kiek kosmopolitiškesnis. Europos muzikinė kultūra aiškesnė – jos harmoniją galima lengvai išrašyti įprastais muzikiniais ženklais, natomis. Afrikoje dauguma dainų ne guldavo ant popieriaus, o likdavo žmonių galvose. Todėl privažiavę Melodijos stotelę, Afrikos ir Europos troleibusai susiduria kaktomuša. Nors rakto ženklo ir diatoninės gamos pagalba užrašyti bliuzą ir džiazą ir įmanoma, lyginti to, kas užrašoma, su tuo, kas grojama ir ypač dainuojama, neįmanoma. Visi džiazo muzikos studentai žino, kad „bliuzinės natos“, stiliui suteikiančios tipiškos melancholijos ir tamsumo, septynių natų gamoje yra trečiasis, septintasis ir kartais penktasis laipsniai. Tačiau dainuojamos jos švarios būna retai.

Galbūt kažkada atrodė, kad bliuzas taip ir liks Misisipės plantacijose, tačiau greitai country bliuzas tapo bepradedančio žydėti XX a. pradžios džiazo pagrindine sudedamąja dalimi. Kai kurie muzikologai teigia, jog džiazas yra tik bliuzo pritaikymas europietiškai muzikai (arba atvirkščiai pastarosios pritaikymas bliuzui). Bet, kaip jau minėjau, turbūt tokia sintezė buvo būtina globalesnei sėkmei. Bliuzas “apvaisino” džiazą vos šiam atsiradus, tad džiazo rasistai bliuzui turėtų dėkoti – be jo galbūt ir džiazo nebūtų buvę. Tada nebūtų kas dešimto lietuvio-džiazmeno, nebūtų šito tinklapio. Nebūtų nieko.

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.