• Kategorijos

  • Zujūnai 2016 kovo 8
#besmegenis, #pavasaris

Džiazas ir bliuzas: draugai ar priešai

http://jazz.scene.lt/num5/reviews/8.html

Gintaras Radauskas

Džiazas ir bliuzas: draugai ar priešai

Iš pradžių leiskite nekukliai pareikšti nuomonę – draugai. Galbūt net broliai. Bliuzas vyresnysis, džiazas jaunesnysis. Šią tiesą dabar ir pabandysiu įrodyti ir išdėstyti. Aišku, vadinamieji džiazo puristai rašinio neskaitys – neva „skirk džiazą nuo bliuzo, kvaily!“; bet, šiaip ar taip, būtent dėl to tokie ekspertai ir yra naujieji muzikos rasistai.

Būna akimirkų, kai ruošdamasis kam nors pasakoti apie bliuzą, suprantu, kad tiksliai apibūdinti bliuzo neįmanoma. Geriau jau šis žodis, blues, nebūtų buvęs išrastas. Visų pirma, egzistuoja gramatinis neapibrėžtumas, nevienareikšmiškumas – anglakalbiai ir dabar svyruoja tarp vienaskaitos ir daugiskaitos, blue ir blues. Gerai, kad kalbant lietuviškai tokių problemų nekyla.

Neįmanomas net apytikslis muzikinio stiliaus apibrėžimas. Auksiniame džiazui trečiajame XX a. dešimtmetyje terminas blues tapo labai madingas ir pradėtas netvarkingai vartoti pačioms įvairiausioms muzikos nuotaikoms apibūdinti. Nuo pagirių iki nuobodulio. Nuo begalinio džiaugsmo iki rūsčios depresijos. Džiazo rasistai šioje vietoje vėl liktų nepatenkinti – jie bliuzą nuo džiazą turbūt ir apkurtę atskirtų. Tačiau bent aš nedrįsčiau Noelio Cowardo „Twentieth Century Blues“

Robin Trower (20th century blues / Charlie Vitamine Band)

lyginti su Bessie Smith ir jos „Empty Bed Blues“ – nors abiem atvejais skamba bliuzas, kūrinius skiria milijonai šviesmečių. Ir visai ne laiko prasme.Tikriausiai panašiai absurdiška būtų tapatinti John‘ą Lee Hookerį su Ray‘umi Charles‘u.

Bessie Smith – St. Louis blues

Lyg to būtų negana, sumaišties migla gaubia ir tikslią bliuzo struktūrą. Šiaip pakankamai paprasta žinoti, kad elementarią bliuzo formą sudaro 12 taktų posmas. O tą posmą sudaro 3 pagrindiniai akordai – tonika, subdominantė ir dominantė. Arba, šnekant muzikinių ženklų kalba – C, C major, F major, G 7. Taip, tuomet bliuzas tikrai būtų neįdomus vienalytis grojimo būdas. Tačiau pabandykite į tokius ganėtinai primityvius (nors vis tiek žavius) rėmus įsprausti, pavyzdžiui, Didžiojo Billo Broonzy kūrinius, kurie išsiplečia iki 13 su puse ar 15 taktų. Pabandykite išjuokti tokius standartus kaip „Limehouse Blues“

Django Reinhardt – Limehouse Blues

ar „Jazz Me Blues“. O šie į tradicinį bliuzą visai nepanašūs, nors ir laikomi tipiniais bliuzo kūriniais.

Woody Herman 1963-Jazz Me Blues

Pažvelkime į bliuzą iš arčiau. Kai muzikantas pareiškia, kad improvizuos ar džemuos 12 taktų bliuzo tema, iš tikrųjų jis savo improvizaciją „įkinkys“ į harmoninę 12 taktų seką, kuri atrodys maždaug taip: C, C, C, C7, F, F, C, C, G7, G7, C, C.

Galimybės improvizuoti kiek susiaurėja, tačiau jų vis tiek lieka. Be abejo, sparčiai besivystęs džiazas išsiugdė harmoninį išprusimą ir 3 pagrindinius akordus praturtino tęsiniais, arba, kaip pasakytų mūsų tarpukario elitas, obalsiais. Taigi džiazas – bliuzo tęsinys? Iš tiesų, iš minėtųjų 12 taktų išsiplėtojo nesuskaičiuojama daugybė džiazo kompozicijų, „akimirkos“ ekspromtizmų.

Tačiau pasirausus po didįjį voratinklį, aiškėja, kad jau ankstyviausias bliuzas buvo pati laisviausia improvizacija. Būtų sunku numatyti, kad pietinių Amerikos valstijų plantacijose plušantis samdomas darbininkas XIX a. pabaigoje dainuodamas „tilptų“ į 12 taktų.

Gerai, tarkime, scenoje pasirodo antikvarinis bliuzo muzikantas ir, pasitelkdamas gitarą, pradeda dainuoti bliuzą. Jo improvizacija kiek kitokia, ne šiuolaikinė – naudodamas tą pačią 3 akordų harmoninę struktūrą, bliuzmenas pirmuosiuose 2 taktuose sudainuos, pavyzdžiui, „I lay down las‘ night, turnin‘ from side to side“, 3 ir 4 taktus užpildys gitaros frazuotėmis, tuo pačiu metu ruošdamasis naujam akordui 5-ajame takte. Tie patys žodžiai ir tos pačios instrumentinės frazuotės bus atitinkamai pakartoti 5 ir 6 bei 7 ir 8 taktuose. Tada, 9 ir 10 taktuose muzikantas atsilieps į savo pirmąją frazę – „I was not sick, I was just dissatisfied“ – ir gitaros brazdinimu užpildys 11 ir 12 taktus, pereidamas prie naujo posmelio. Improvizacija čia slypi būtent instrumentiniuose atsakymuose į vokalines frazes – ankstyvojo bliuzo (country blues) atstovai tuos atsakymus ryškiai išplėsdavo, kitaip, tariant, „užsibirzgindavo“, o tuo pačiu ir iškrypdavo iš ne itin lanksčios 12 taktų formulės. Tokius nukrypimus vėliau perėmė tarpukario džiazo muzikantai.

Reikia pasakyti, kad bliuzas, kaip, beje, ir džiazas, išpopuliarėjo bene tuo pačiu metu, 1910-1920 metais, Amerikoje susidūrus afrikietiškai ir europietiškai muzikos kultūroms. Be abejo, viskas prasidėjo darbininkų laukuose Misisipėje, tačiau bliuzas savaime pasikeitė ir pasidarė kiek kosmopolitiškesnis. Europos muzikinė kultūra aiškesnė – jos harmoniją galima lengvai išrašyti įprastais muzikiniais ženklais, natomis. Afrikoje dauguma dainų ne guldavo ant popieriaus, o likdavo žmonių galvose. Todėl privažiavę Melodijos stotelę, Afrikos ir Europos troleibusai susiduria kaktomuša. Nors rakto ženklo ir diatoninės gamos pagalba užrašyti bliuzą ir džiazą ir įmanoma, lyginti to, kas užrašoma, su tuo, kas grojama ir ypač dainuojama, neįmanoma. Visi džiazo muzikos studentai žino, kad „bliuzinės natos“, stiliui suteikiančios tipiškos melancholijos ir tamsumo, septynių natų gamoje yra trečiasis, septintasis ir kartais penktasis laipsniai. Tačiau dainuojamos jos švarios būna retai.

Galbūt kažkada atrodė, kad bliuzas taip ir liks Misisipės plantacijose, tačiau greitai country bliuzas tapo bepradedančio žydėti XX a. pradžios džiazo pagrindine sudedamąja dalimi. Kai kurie muzikologai teigia, jog džiazas yra tik bliuzo pritaikymas europietiškai muzikai (arba atvirkščiai pastarosios pritaikymas bliuzui). Bet, kaip jau minėjau, turbūt tokia sintezė buvo būtina globalesnei sėkmei. Bliuzas “apvaisino” džiazą vos šiam atsiradus, tad džiazo rasistai bliuzui turėtų dėkoti – be jo galbūt ir džiazo nebūtų buvę. Tada nebūtų kas dešimto lietuvio-džiazmeno, nebūtų šito tinklapio. Nebūtų nieko.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: