• Kategorijos

  • Zujūnai 2016 kovo 8
#besmegenis, #pavasaris

Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“

Gidono Kremerio grojimo teko klausytis dar būnant studentu. Pamenu išėjo į sceną neišvaizdus jaunuolis. Ir kažkaip visai neelegantiškai virš smuiko po barzda pasikišo kažkokį baltą rankšluostį (dabar jau užsideda gražų juodą audeklą). Bet kai užgrojo…

Draugai muzikantai apie jį pasakoja fantastiškus dalykus. Ne kartą yra užbaigęs koncertą nutrūkusia smuiko styga. Išsiderinus smuikui iki kūrinio pabaigos intuityviai sugeba statyti pirštus ten kur reikia, kad skambėtų taip kaip reikia,

Paties G. Kremerio 60-mečioir jo vadovaujamo orkestro 10-mečio minėjimo koncertas. (Praūžęs per visas Baltijos šalis). Buvau šiam puikiame koncerte ir truputį pafilmavau. Kokybė prastoka, bet įspūdį gal šiek tiek atspindi.
Iš mano klasikos profilio MySpace:
http://www.myspace.com/gintasvaigys

Antonio Vivaldi Four Seasonse (excerpts)

Iš  Živilės Ramoškaitės   straipsnio     Svaiginanti muzikinė kelionė
Gidonas Kremeris ir „Kremerata Baltica“

iliustracija
Gidonas Kremeris ir orkestras „Kremerata Baltica“
M. Raškovskio nuotr.

Tai paliudijo „Vilniaus festivaliui“ parengta programa „Kelionė į Italiją“.

Nepažįstu nė vieno, kuris nesvajoja keliauti po Italiją, tą neišsemiamą didžiųjų Europos meno stilių talpyklą. Juos, vienus ar kitus, atrasi visur: nuo mažyčio miestuko iki Amžinojo miesto. Šioje programoje dominavo barokas, atstovaujamas venecijiečio Antonio Vivaldi. Jo „Metų laikai“ mūsų epochoje tapo vienu populiariausių klasikinės muzikos opusu. Tačiau šiame koncerte jie suskambėjo anaiptol ne kaip visiems pažįstamas hitas. G. Kremeris su orkestru pateikė ir vėl naują, stebinamai originalią interpretaciją. Kokios jautrios, į visus būties pokyčius nuolat reaguojančios vaizduotės reikia, kad galėtum puikiai pažįstamoje, atmintinai žinomoje muzikoje atverti vis kitus emocijų, vaizdingumo, prasmės, apskritai muzikos raiškos klodus!

Antrasis kelionės į Italiją narys – Piotras Čaikovskis, nostalgiškų, elegiškų jausmų apgaubtas kūrėjas, kuris net ir pasakiškoje Renesanso lobių Florencijoje negali užsimiršti ir negalvoti apie Rusiją. III ir IV kūrinio dalyse karaliauja vien rusiškos temos. „Suvenyras iš Florencijos“ parašytas styginių sekstetui, aranžuotas paties orkestro, suskambėjo idealiai – nuolat kintančios emocijos užliedavo salę tarsi galingos jūros bangos. Nuostabų orkestro ansamblį vedė jo svečias, į koncertmeisterio Džeraldo Bidvos vietą sėdęs Danielis Garlitzky, jaunas ir veržlus smuikininkas, pasižymėjęs žėrinčiu smuiko tembru.

Koncertą pradėjo ir užbaigė G. Kremeris: pradžioje jis su orkestru atliko jam skirtą naują A. Pärto Pasakaliją, o pabaigoje, tarsi desertui – dvi puikias „lengvo“ žanro pjeses – Nino Rotos iš filmo „Dolce vita“ (nostalgiška valso ritmo melodija) ir Glenno Millerio „Moonlight Serenade“, kurios pradžioje išgirdome stilingą improvizaciją Stephano Grappelli stiliumi.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: