• Kategorijos

  • Zujūnai 2016 kovo 8
#besmegenis, #pavasaris

RETURN TO FOREVER – CHICK COREA, AL DI MEOLA, STANLEY CLARKE, LENNY WHITE – with new Power!

008 07 02 Liepos 2 d Trečiadienis 19:10 val. – Džiazo publikos favoritai sugrįžo!

RETURN TO FOREVER (JAV) Utenos pramogų arenoje

CHICK COREA (klavišiniai) http://www.myspace.com/chickcoreajazz
Majspejse nuo 4/5/2008, kol kas turi tik 117 draugų (Chick Corea has 117 friends) skubėkit!

STANLEY CLARKE (bosinė gitara) http://www.myspace.com/stanleyclarkemusic
http://www.myspace.com/stanleyclarke11 (Dedication Page)

AL DI MEOLA (gitara) http://www.myspace.com/aldimeolatest
LENNY WHITE (mušamieji) http://www.myspace.com/lennywhitemusic

Reklaminis klipashttp://www.youtube.com/ReturnToForeverTV

Organizatoriai rašė:
Kultinė džiazroko grupė „Return to Forever“ sugrįžta. Provokuojančios improvizacijos, pašėlęs ritminis groove’as ir įelektrinta džiazo-roko mikstūra – ši grupė 8-ajame dešimtmetyje buvo pagrindinė jazz fusion judėjimo ašis. Chickas Corea, Al Di Meola, Stanley’s Clarke’as ir Lenny’s White’as susitinka po daugiau nei 25 metų ir ryžtingai pradeda 50-ties koncertų turą po Šiaurės Ameriką bei Europą.
Aš irgi sugrįžau. Į gerą muziką, teisingą muziką (kai ką labai nervina tas pasakymas). Į džiazą, nors pabėgęs iš ten ir nebuvau. Dar studentas būdamas nepraleisdavau nė vieno džiazo rudens Vilniuje… Eidavom kartu su studentų iš VISI ir Universiteto kompanija (toj kompanijoj buvo ir būsima Antano Gusčio žmona Jūratė, kuri padėdavo gauti bilietų, jeigu į kurį koncertą (vakarą) būdavo išpirkti. (Bet didžiausia tuolaikinė problema buvo bilietų nepirkimas – studentai kaip vanduo… ar smėlis tarp pirštų, vistiek sugebėdavo daugelis pralįsti be bilietų).
Dabar Vilniaus kultūriniam gyvenime darosi tokie dalykai apie ką jaunystėje negalėjau nė pasvajot. Ėjimui į visus, vertus dėmesio koncertus neužtektų nei laiko, nei pinigų.
O šiame koncerte žiūrovais buvo beveik visa Vilniaus grietinėlė. Manąja prasme (ne verslininkų ir laikraštijos). Mačiau daug lietuviškų poetų, kompozitorių, muzikantų, režisierių. Tiek daug, kad gal lengviau būtų išvardinti ko nemačiau.

Interviu

Pirmiausia, išėjus į sceną muzikantams ir salei ėmus ploti, Al di Meola keliskart nufotografavo salę.

Nors lietuviška spauda rašo, kad koncertas Lietuvoje yra pirmasis iš 50 turo koncertų, iš tiesų jis pirmasis Europoje. RETURN TO FOREVER jau visą mėnesį (nuo birželio 1- osios) su didžiuliu pasisekimu koncertavo įvariose vietose Amerikoje. Bet koncertui Vilniuje, mano manymu, atlikėjai skyrė išskirtinį dėmesį. Tai lyg generalinė repeticija, tyrinėjimas ar jie tebėra įdomūs pasauliui. Nepamačiau ar buvo anksčiau įrašytas Vilnius http://www.return2forever.com tinklapyje, pasaulinio turo tvarkaraštyje, bet dabar jo ten jau nėra. Tačiau yra koncertų sąrašuose atskirų narių ( Lenny White, Chick Corea) profiliuose Majsejse.
Skambėjo „The Romantic Warrior“, „Song to the Pharoah Kings“, „Duel of the Jester and the Tyrant“ ir kiti fusion jazz stiliaus pradininkų muzika
Nors trupučiuką jautėsi įtampa ir nedideli nesklandumai įgarsinime (kartkartėmis “fonuodavo” aparatūra), tai visiškai nesutrukdė nuostabios muzikos klausymui ir bendram įspūdžiui. Grojo tikrieji savo instrumentų virtuozai. Vieni iš talentingiausių ir geriausių pasaulyje, kiekvienas savo srityje.
Būgnininkas Lenny White’as scenoje pasakė: „Prieš trisdešimt metų mes pradėjome groti šią muziką. Dabar ji vadinama “fusion”. Šiandienos berniukų grupių amžiuje „Return to Forever“ yra vyrų grupė“ .

Programėlėje rašoma:
“Return to Forever” (RTF) istorija: kai džiazas tapo roku
7 – ojo dešimtmečio pabaigos Mileso Daviso įelektrintos grupės, suburtos tokiems klasika tapusiems albumams kaip „In a Silent Way” (Tyliajame kelyje) ir „Bithes Brew”(Kalės rujoja), birto kelių novatoriškų jazz fusion grupių inkubatoriumi.

Tarp jų minėtinos Tony Wiliamso (būgnininkas) “Lifetime”

Herbie Hancocko”Headhunters”,

Johno McLaughlino Mahavishnu Orchestra”

Joe Zawinulo ir Wayne Shorterio “Weather Report”

bei legendinės Chicko Coreos “Return to Forever”, kuri gyvavo 1972 – 1977 m. ir patyrė tris savo narių kaitas. (Gana juokingas klipas su komentarais)

Daugiau kaip po 25 metų pertraukos galingas džiaszroko flagmanas “Return to Forever”grįžtas kvarteto pavidalu
What Drummers Think of Return to Forever:

Jau dabar džiazo žurnalai ir tinklapiai šį turą skelbia „Džiazo įvykiu 2008“. Jo metu skamba klasika tapusių „Return to Forever“ albumų muzika, užimanti pirmąsias vietas populiariausių įrašų sąrašuose. Grupės akiratyje atsidurs tokie albumai kaip „Hymn of the Seventh Galaxy“, „Where Have I Known You Before“, „No Mystery“ ir „Romantic Warrior“.

Šiems „trisdešimtmečiams“ albumams „Return to Forever“ žada įkvėpti naują gyvybę. „Tai ilgai lauktas sugrįžimas“ – teigia grupės įkūrėjas Chickas Corea – „ir manau, kad jis sukels sprogimą! Ketiname naujai pažvelgti į 8-ojo dešimtmečio albumų kūrinius ir juos pagroti taip, kaip jie dar niekad nebuvo groti <…> Jau po kelių repeticijų buvo akivaizdu, kad aranžuotės taps kitokios, tad nesitikėkit kruopščių atkartojimų!“.

„Metant žvilgsnį atgal nesunku pastebėti, kad 8-ojo dešimtmečio fusion tendencijos labai smarkiai veikė visą instrumentinę muziką“ – priduria Stanley Clarke’as. Išties „Return to Forever“ smarkiai prisidėjo prie fusion muzikos sklaidos ir sukūrė naują, apibrėžtą žanrą, pritraukusį daugybę rokenrolo fanų į džiazo teritorijas. Jų įtaka pasklido labai plačiai ir ėmė veikti įvairiausias muzikos kryptis: nuo Dr. Dre ir Lupe Fiasco hiphopo „semplingų“ iki „jam band“ ir techno grupių.

Nors „Return to Forever“ turas dar neįpusėjo, daugelis džiazo kritikų nerimsta jau dabar ir negaišdami žeria komplimentus. Bene dažniausiai jų tekstuose galima sutikti tokį sakinį: „girdėjau daugiau „sugrįžimo“ koncertų nei galiu suskaičiuoti. Tarp jų pasitaikydavo pačių įvairiausių, tačiau „Return to Forever“ sugrįžimas išties įspūdingas“. Po koncerto Los Andžele „Variety Magazine“ kritikas rašė: „8-ajame dešimtmetyje buvę greičiausiais fusion judėjimo šauliais, po daugiau nei 25 metų pauzės jie vis dar yra greičiausi iš greičiausių. Alas Di Meola gitaros stygas iki šiol skrodžia akinančiu greičiu, Lenny White’as per būgnus prašvilpia tarsi kulka, o Chicko Coreos sintezatoriaus žnybtelėjimai tartum tiesiai iš post- Mileso Daviso laikmečio“. O, pavyzdžiui, po koncerto San Franciske „Mercury News“ autorius pasakojo, kad „tai buvo didelio testosterono kiekio, gajaus roko ir elastingo džiazo mišinys, sparti metalo-baroko virtuozerija su funky ir flamenko kvapais“.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: