• Kategorijos

  • Zujūnai 2016 kovo 8
#besmegenis, #pavasaris

John Mayall – britiškojo bliuzo tėvas ir The Bluesbreakers Vilniuje

Forum Palace, Galaxy
Liepos 16 „John Mayall & The Bluesbreakers“

John Mayall & The Bluesbreakers bosistas Hank Van Sickle, atsiliepdamas į mano MajSpeisinį kvietimą draugauti, mano komentaruose rašė, jog tikisi, kad turės laiko pamatyti ir Vilnių:

HANK VAN SICKLE ms

Jun 13, 2008 10:06 PM

Hi Gintas. Hope you’re well. Looking forward to seeing Lithuania for the first time. I hope I have time to see the sights.

O Liepos 15, 2008 12:45 AM, mano komentaruose MySpace John Mayall & The Bluesbreakers gitaristas Buddy Whittington http://www.myspace.com/buddywhittington

Buddy Whittington

Man juokais rašė:
Hmmm…VILNIUS, is that in EAST Texas? :^) We will see you this summer my friend, come say Howdy!

Atėjus šiek tiek prieš kocertą, „Forum palace“ kordoriuje prie rūbinės būriavosi eilutė žmonių. „Parduoda papildomus bilietus” – pagalvojau. Bet mano nuostabai prie barjero stovėjo pats „Juodojo bliuzo baltasis karalius“ – John Mayall, pasirašinėjo autografus, pardavinėjo CD ir DVD.

John Mayal before concert

Aišku, tokios progos praleisti negalėjau…

John Mayal sign

Pasirinkau DVD John Mayall & The Bluesbreakers and friends Eric Clapton, Chris Barber, Mick Taylor 70th BIRTHDAY CONCERT.
„ Good Choice” – man pasirašydamas autografą, pasakė John Mayall.

Apšildė publiką jungtinis A. Belkino „Road Band” ir V. Juto „Blues makers” narių bendas. Muzikantai scenoje juokavo: Road makers ir Blues band. Paaiškinę, kad tikrieji vakaro kaltininkai The Bluesbreakers paprašė negroti bliuzo, pagrojo keletą, visgi greitesnio tempo ritmenbliuzinių kūrinių…

John Mayall & The Bluesbreakers dabar:
JOHN MAYALL – klavišiniai, el. gitara, lūp. armonikėlė
BUDDY WHITTINGTON – solinė gitara – http://www.myspace.com/buddywhittington
JOE YUELE – perkusija
HANK VAN SICKLE – bosinė gitara – http://www.myspace.com/hankvansickle

Norėčiau pagirti puikų to pačio BUDDY WHITTINGTON (solinė gitara) grojimą, papildantį maestro ir kur reikia retušuojantį visos grupės skambėjimą, ir labai puikų, tikrai puikiai svinguojantį būgnininką, JOE YUELE , kuriam iš paskutinių klausytų koncertų prilygtų gal tik su Bobu Dylanu grojęs būgnininkas.

Apie John Mayall (iš grupės puslapio)

Britų bliuzo tėvu arba britų bliuzo karaliumi( „King of The British blues” – rašo grupės internetinis puslapis) vadinamas John Mayall gimė 1933 m. lapkričio 29 d. mažame Anglijos kaime šalia pramoninio centroi Mančesterio. Vyriausias iš trijų vaikų šis berniukas užaugo, klausydamas savo tėvo gitaristo gausios džiazo plokštelių kolekcijos.

Susižavėjęs tokiais didžiais muzikantais Leadbelly, Albert Ammons, Pinetop Smith, ir Eddie Lang, jis jau būdamas 13-kos metų, išmoko groti. Kaimyno pianinas, skolintos gitaros ir senos lūpinės armonikėlės padėjo jaunam muzikantui jau tada pradėti kurti savitą stilių. Bet pirmąjį spaudos (matyt vietinės) dėmesį jam atnešė ne muzika. Dar būdamas paaugliu jau demonstravo ekscentriškumą ir kaip tikras artistas išsikraustė iš tėvų namų, gyvenimui į namelį medyje.

Visgi bliuzo muzikavimas John Mayall iki 30 metų buvo daugiau mėgstamas laisvalaikio užsiėmimas negu profesija. Studijos menų kolegijoje, trijų metų tarnyba Britanijos kariuomenėje Korėjoje, sėkmingas darbas grafinio dizaino srityje. 60 -tųjų pabaigoje, padrąsintas kolegos muzikanto Alexis Korner, jis persikrausto į Londoną, kur gauna profesionaliam muzikavimui pakankamai darbo klubuose, ir įkuria savo John Mayall Bluesbreakers grupę. Pastoviai besikeičiant grupės sudėčiai, po poros metų (1965-ais) sutinka savo bendramintį Eric Clapton, su kuriuo buvo įrašytas pirmasis ir tikriausiai pats geriausias grupės istorijoje albumas “Bluesbreakers” ( With Eric Clapton). Po šio albumo grupė tapo žinoma visame pasaulyje, tačiau E.Clapton pradėjo kitą savo karjeros etapą su kolektyvu „Cream“.

Septintame dešimtmetyje kartu su John Mayall grupėje grojo tokie atlikėjai kaip Peter Green, Mick Fleetwood, Andy Fraser, Mick Taylor ar Jack Bruce. Šie muzikantai vėliau tapo ryškiausiomis britiškojo roko žvaigždėmis, sukūrusiomis tokias grupes kaip „Cream“, „Fleetwood Mac“, „Free“, „Juicy Lucy“, „Colloseum“, „Rolling stones“ ir kt. Kaip apie John Mayall vėliau kalbėjo pats Eric Clapton: “John Mayall has actually run an incredibly great school for musicians.” (John Mayall (grojimas su juo) buvo neįtikėtinai didelė mokykla muzikantams).

1969–aisiais “John Mayall & The Bluesbreakers” tampa populiarūs ir Amerikoje. John Mayall tiek sužavėjo Amerika, kad jis persikėlė į Laurel Canyon Los Andžele, pradėjo burti grupę su Amerikos muzikantais ir toliau populiarino bliuzą. Per septintą dešimtmetį John ir toliau atnešė daugybę jazz/rock/blues stilių naujovių, padariusių įtaką tokiems muzikantams kaip: Blue Mitchell, Red Holloway, Larry Taylor, ir Harvey Mandel. Su jo grupe grojo garsieji John Lee Hooker, T-Bone Walker, ir Sonny Boy Williamson jų English club tours gastrolėse.

1979 metais grupės veikla trumpam aprimo. Pirma – sumažėjo dėmesys bliuzui, antra, grupės lyderį užklupo šeimyninės problemos. Be visokių kitų nesėkmių, ugnis sunaikino jo legendinius namus Laurel Canyon’e . Sudegė jo skrupulingai parašyti ir surinkti dienoraščiai, jo tįvo dienoraščiai, įrašų originalai įspūdinga knygų ir žurnalų kolekcija, Mayall’o paveikslai ir t.t. Tačiau John Mayall visada stengėsi prisikelti iš pelenų ir po 3 metų pertraukos atgaivino grupę “The Bluesbrakers”. Prie grupės prisijungė Coco Montoya ir Walter Trout.
XX a. pabaigoje John Mayall išleido nemažai puikių bliuzroko albumų ir mėgavosi milžinišku populiarumu visame pasaulyje. 2001 metais albumo “Along For The Ride” įrašui John Mayall subūrė daugumą savo buvusių kolegų: Peter Green, Mick Taylor, Mick Fleetwood ir kitus rokerius – Billy Gibbons iš ZZ TOP, Steve Miller, Billy Preston, Jeff Healey, Gary Moore bei kitus atlikėjus.

2005 išėjo John’o 55-asis albumas “Road Dogs”, kuris buvo įrašytas tik Bluesbreakers ir kuriame 13 iš 15 dainų sukūrė John Mayall.

Prieš porą metų John Mayall buvo pagerbtas OBE (Officer of the Civil Division of the Most Excellent Order of the British Empire) titulu – jo vardas buvo įtrauktas į Garbės sąrašą, kasmet skelbiamą karalienės gimimo dienos proga.

Ir dabar 75-erių žvalus senjoras, šešių vaikų tėvas ir šešių anūkų senelis nerodo jokių žymių senėjimo ženklų. Prieš koncertą stovėdamas dalijo autografus, stovėdamas išgrojo ir išdainavo visą koncertą. (Aš irgi stovėjau ir truputį pavargau). Neapsitvėrė puikybės ir apsaugų barjerais, draugiškai bendravo ir fotografavosi su visa publika. Puikus žavaus žmogaus pavyzdys pilnoms puikybės žvaigždėms ir pseudožvaigždėms.

O savo grupės tinklapyje http://www.johnmayall.com/ rašo, kad planuoja dar ilgai bliuzuoti.

He plans to keep the blues alive for many more years to come.

P. S. 2008 07 18

Nežiūrint gerų įspūdžių ir teigiamų atsiliepimų lietuviškoje spaudoje ir internete, muzikantai ne visi liko patenkinti koncertu:

Bosistas Hank Van Sickle rašo, kad nors ir pamatė Vilnių, peržiūrėjęs koncerto video, liko truputį nusivylęs:

HANK VAN SICKLE ms

Jul 18, 2008 11:34 AM

Thanks. Glad you enjoyed the show. I had a fun time sightseeing in Vilnius. I just saw the video from the show, and was pretty disappointed. If you thought that show was good, you should hear us when there is actually bass in the mix.

Vienas atsakymas

  1. […] vakar rašiau, cituodamas John Mayall’o gitaristą Buddy Whittington komentaruose juokavusį, kad Vilnius yra rytų Teksase, šiandien perskaičiau http://www.examiner.com […]

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: