• Kategorijos

  • Zujūnai 2016 kovo 8
#besmegenis, #pavasaris

Dainų istorijos – Green, green grass Of Home – svajinga melodija – liūdna daina

*****

Tom Jones – Green, green grass Of Home

Po galais, kol spėjau parašyti – This video has been removed due to terms of use violation.

Bet buvo geras klipas – Tom Jones dainuojantis už grotų… Todėl ir nebepasitikiu internetu. Galima dar paieškoti – metacafe, googlevideo, ir t.t.

Įdedu kitą:

Country Dainą Green, green grass Of Home – “Žalia, žalia namų Žolė” parašė Claude “Curly” Putnam Jr., dainuota ir išpopuliarinta Porter Wagoner 1964 metais ir Bobby Bare 1965metais. 1966- aisiais Tom Jones iškėlė dainą į UK singlų čarto viršūnę ir išlaikė ten septynias savaites, atnešdama daininikui ir vėlesnių laimėjimų. Vėliau dainą perdainavo daugelis žymių dainininkų – Johnny Cash’as jo 1968 metų ” Johnny Cash at Folsom Prison” albume, Joan Baez jos 1969 “David’s Album albume, 1971-aisiais Stompin’ Tom Connors jo“Stompin’ Tom Connors, ‘LIVE’ at the Horseshoe” albume , ją dainavo Elvis Presley 1975-aisiais, dainavo Kenny Rogers savo 1977metų albume Kenny Rogers.

Green, Green Grass Of Home

The old home town looks the same,
As I step down from the train,
And there to greet me are my mamma and my poppa;
Down the road I look, and there runs Mary,
Hair of gold, lips like cherries,
It’s good to touch the green, green grass of home.
CHORUS:
Yes, they’ll all come to meet me,
Arms a-reachin’, smilin’ sweetly,
It’s good to touch the green, green grass of home,

The old house is still standin,
‘Though the paint is cracked and dry,
And there’s that old oak tree,
That I used to play in.
Down the lane I’ll walk with my sweet Mary,
Hair of gold and lips like cherries,
It’s good to touch the green, green grass of home.

Then I awake and look around me,
At the four gray walls that surround me,
And I realize …Yes… I was only dreaming,
For there’s a guard and a sad old padre,
Arm in arm we’ll walk at daybreak,
And at last I’ll touch the green green grass of home.

Yes, they’ll all come to see me
in the shade of that old oak tree,
as they lay me ‘neath the green, green grass of home.

Dainuojama apie žmogų buvusį toli, pasiilgusį namų. “Senas namas vis toks pat. Kai aš išlipsiu iš traukinio, mane pasitiks ir pasveikins tėtis ir mama, aš pažvelgsiu į kelią ir pamatysiu atbėgančią mylimąją Meri – auksiniai plaukai ir lūpos kaip vyšnios. Ir gera bus paliesti žalią, žalią namų žolę. Taip! maloniai šypsodamiesi, ištiesę rankas jie visi ateina manęs pasitikti… Tebestovi senas namas išdžiūvusiomis sienomis, suskeldėjusiais dažais , tebėra senas ąžuolas kur aš žaisdavau, o aš einu keliuku su savo saldžiąja Meri ir gera paliesti žalią namų žolę…”

“Tada aš prabundu ir pamatau keturias pilkas sienas ir suprantu, kad tik sapnavau. Šalia budi sargyba ir senas liūdnas kunigas, kurie auštant nuves mane už rankos ir pagaliau aš paliesiu žalią namų žolę.” Taip dainuoja kalinys mirtiniinkas, laukiantis egzekucijos – jis sugrįš namo, prie žalios namų žolės tik tam, kad būtų palaidotas. “Taip, jie visi atvyks, kad pamatytų mane to seno ąžuolo šešėlyje, kadangi jie paliks mane ‘po žalia, žalia namų žole.”

Joan Baez – The Green Green Grass Of Home

Išversta į daugybę kalbų daina susilaukė populiarumo ir kitose šalyse – Švedijoje (“En sång en gång för längese’n”), Serbijoje (“Zelena trava doma mog”), vėliau ir kitose. Esu girdėjęs ir lietuvišką variantą. Pirmąkart – dainuojamą išeivijos dainininkės Vandos Stonkus (apie ją ir jos dar sovietmečiu klajojusius įrašus planuoju parašyti vėliau). Girdėjau ir naujesnį bei geresnį vertimo variantą, gaila nežinau kieno.

Elvis Presley – Green, green grass of home

Įdomu, kad žmonės, nepataisomu optimizmu dažnai mėgina ištaisyti liūdnas dainas ar liūdnus pasakojimus. (Apie Kiwi istoriją jau turiu juodrašty). Hepiendas būtinas. Šioje dainoje norvegų dainininkas Tor Endresen pakeitė tik kelis paskutinio stulpelio žodžius ” For there’s a guard and a sad old padre,” (čia sargyba ir senas liūdnas kunigas) į “there’s a garden and a sad old partridge” (čia sodas ir sena liūdna kurapka) ir daina, ypatingai nepakeitusi net žodžių skambesio, įgavo visiškai kitokią prasmę. Nuėjo velniop dainos tragizmas, netikėti posūkiai, sakyčiau – net meninė vertė ir visa romantika. Liko blizgantis šlageris. Kaip popierinės (plastmasinės) gėlės.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: