• Kategorijos

  • Zujūnai 2016 kovo 8
#besmegenis, #pavasaris

Kontrabosų gangsteriai – virtuoziški muzikos chuliganai

Ar kontrabosas solinis instrumentas?
Po žėrinčio Stanley Clarke solinio pasirodymo liepą RETURN TO FOREVER projekte, sakiau – Taip!
Tačiau, kad tik vieni kontrabosai grotų melodingą klasikinę muziką, klasikos popsą – to dar nebuvau girdėjęs. Pastebėjau, kad pasižiūrėti šito į Kongresų rūmus atėjo ir keletas mūsų simfoninių orkestrų kontrabosistų.
2008 09 28
Vilnius, Kongresų rūmai, anonsuose rašė:

Kontrabosų gangsteriai – Kontrabosų kvartetas „The Bass Gang“

Vilniaus kongresų rūmų sceną sudrebins neįprastas vyrukų ketvertas, susibūręs į kontrabosų ansamblį. „The Bass Gango“ – tai drąsios klasikinių kūrinių aranžuotės, gausus populiariosios muzikos repertuaras ir ryški, efektinga bei užburianti keturių kontraboso virtuozų muzika. Save vadinantys „muzikos tūzais“, fotosesijas rengiantys apsirengę kalinių drabužiais, keturi italų menininkai šmaikščiai, o kartais įžūliai elgiasi ir su muzika…

Operacija Sex – tett tęsėsi Vilniuje…

http://www.thebassgang.org/ galima pasiskaityti, kad šioje nusikaltėlių snobiškumui ir konservatyvizmui grupėje dalyvauja:
Antonio Sciancalepore – Tony Sciancalepore detto “Perez”
Andrea Pighi – Captain Pighi detto “il Killer del Pentagramma”
Alberto Bocini – Al Bocini detto “il Rugginoso”
Amerigo Bernardi – Amy da Signa detto il”Bernarda”

Jau įžygiavimas į sceną buvo teatrališkas, su ryškiu farso prieskoniu. Pradėjo nuo Mocarto “Eine Kleine Nachtmusik” ir iškarto šiek tiek šokiravo žiūrovus, ne tik virtuozišku grojimu (visi tikri savo instrumento meistrai), bet ir gana laisva šio klasikos “popso” interpretacija, tarsi šokiui su stručio kiaušiniais. Kitaip su kontrabosu groti smuiko ir alto partijas vargu ar įmanoma, tačiau kūrinys daugumą salė papirko. Pasirodė pavėlavę žiūrovai, kuriems buvo pasiūlyta tučtuojau kūrinį. kurio jie negirdėjo pakartoti. Ir nedidelis gabaliukas buvo pakartotas!
Toliau buvo griebta dar stipriau – Bethoveno 9 -oji. Tragizmo ir patoso vietoje liko jumoras. Su gera nuotaika ir scenoje ir priešais sceną.
Itališka daina, kurią, parodijuodamas operinių tenorų dainavimo stilių, pritariant visiems kontrabosams traukė Amerigo. Ir pirmąją koncerto dalį užbaigė šauniai sugrota D. Gillespie – A Night In Tunisia.

II dalis prasidėjo muzika, privertusia atsistoti visą salę. Buvo grojamas Lietuvos Himnas, grojamas be jumoro, būdingo visam koncertui, gal tik- kad keturiais kontrabosais. Gestas gal įžūlokas, tačiau pagrota buvo puikiai (galvojau kada jie spėjo surepetuoti). Pritarimą tam visa publika išreiškė plojimais.

O muzikinis chuliganizmas tesėsi toliau : buvo grojamas kažkoks superlydinys iš įvairių muzikos stilių kuriame skambėjo ištraukos iš Brubecko, Čiaikovskio, Andrew Lloyd Webber Jesus Christ Superstar ir kt. kūrinių, kuriuos siejo tik 5/4 ritmas. Toliau sekė Neapolietiška meilės dainelė, žavus Ástor Piazzolla kūrinys ir t. t.

Puiki , nors ir neįprasta kontrabosų muzika su šokių intarpais (Operacijos Sex-tett tęsimas;) kur gyvasis Amerigo trumpam šokiui iškviesdavo gražias lietuvaites iš salės. Ir žaismingi komentarai, mėginimai kalbėti lietuviškai (ačjū, čja daug gražjų merginų! ir t. t.)

Kadangi kontrabosai turėjo groti ir smuiko, ir alto, ir violončelės partijas, stebino tai, kad muzikantai grojo su klasikiniais keturstygiais kontrabosais, – tais pačiais, kaip jie patys sakė, kuriais groja savo kontrabosų partijas įvairiuose Italijos orkestruose.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: