• Kategorijos

  • Zujūnai 2016 kovo 8
#besmegenis, #pavasaris

Netimeras ir Zebedenas

Kas yra tas Lietuvos tūkstantmetis?

Arkivyskupas šv. Brunonas Bonifacas su 18 palydovų 1009 metais pirmą kartą pasiekė Lietuvos paribį, kur sugebėjo įtikinti kunigaikštį Netimerą (istoriniai šaltiniai vadina pastarąjį “karaliumi”) krikštytis kartu su 300 karių. Tačiau netrukus, 1009 m. kovo 9 d., po krikšto Netimero brolis Zebedenas nukirto arkivyskupui šv. Brunonui Bonifacui galvą ir įmetė į Alstros upę. Beje minimo įvykio tiksli vieta iki šiol nėra žinoma. Tik vienas iš palydovų, vardu Vipertas, netekęs regėjimo, tradiciškai buvo paliktas gyvas, grįžęs į Saksoniją jis viską papasakojo vienuolyne. Jo pasakojimas ir patvirtina minėtą įvykį.

Šv. Brunonas (Brunonas iš Kverfurto) buvo kilęs iš Saksų aristokratų. Tapęs dvasininku pakviečiamas Romos imperatoriaus Otono III užimti dvaro teismo kapeliono pareigas. Kai šv. Romualdas 998 metais atvyko į imperatoriaus dvarą, šv. Brunonas tapo jo mokiniu ir įstojo į Kamaldulių ordiną. Po dešimties metų gavo popiežiaus Jono XVIII leidimą keliauti į rusų žemes skelbti Evangelijos. Iš pradžių jis nuvyko pas prūsus, o vėliau – į Rusios teritoriją. 1004 metais konsekruotas pagonių krašto arkivyskupu ir, gavęs leidimą vykti į misijas, 1005-1008 metais darbavosi Lenkijoje, Vengrijoje, Rusioje. 1008 metų rudenį per Prūsiją išvyko į Lietuvą kartu su 18 palydovų. Su šv. Brunonu Kverfurtiečiu, atlikusiu Lietuvoje pirmąjį krikšto aktą ir nužudytu, susijęs pirmą kartą Kvedlinburgo analuose paminėtas Lietuvos vardas.

„Sanctus Bruno, qui cognominatur Bonifacius, archiepiscopus et monachus, XI suae conversionis anno in confinio Rusciae et Lituae a paganis capite plexus, cum suis XVIII, VII. Id. Martii petiit coelos“

(„Šventasis Brunonas, dar vadinamas Bonifacu, arkivyskupas ir vienuolis, vienuoliktaisiais
savo atsivertimo metais Rusios ir Lietuvos pasienyje pagonių užmuštas su aštuoniolika
saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų“)

Nors ir daug juokelių ir karikatūrų sklando apie tūkstantmetį, bet… pasirodo kiti mini ir menkesnes datas. Paskaitykit:

Bumblauskas apie Lietuvos tūkstantmetį.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: