• Kategorijos

  • Zujūnai 2016 kovo 8
#besmegenis, #pavasaris

Rudeniškus Vilniaus ūkus išsklaidys degančių bliuzroko gitarų kaitra

http://bluesmusic.lt/

EricSardinas

Vos nudžiūvus vasariškam prakaitui, festivalio „Roko naktys” organizatoriai jau ruošia naują kaitinančios gitarinės muzikos pirtį. Rudeninės depresijos nuojautas išblaškys ir į laukinių gitaros garsų katilą panardins garsaus bliuzmeno ir rokerio Eric Sardinas bei jo grupės „Big Motor“ pasirodymas, įvyksiantis š.m. spalio 16 d. Vilniaus sporto, pramogų ir verslo centro „Forum Palace“ salėje „Balsas.lt“.

Charizmatiškojo amerikiečio Eric Sardinas vizitinė kortelė – energingas ir virtuoziškai atliekamas bliuzrokas, pagardintas įspūdingu degančių gitarų vaizdu. Kol kas galima tik spėlioti, ar Vilniuje per jo pasirodymą užsiliepsnos dar vienas „slide“ gitaros genijaus instrumentas.

„Įspūdingais gyvais pasirodymais, sodriu balsu ir unikalia gitaros valdymo technika E. Sardinas pelnė pripažinimą visame pasaulyje. Jo muzikos magiją Lietuvos žiūrovai pirmąkart galėjo pajusti prieš ketverius metus, o šiemet E. Sardinas grįžta su dviguba jėga pristatydamas ketvirtąjį savo albumą, kurį kritikai vadina brandžiausiu šio gitaros virtuozo darbu“, – teigia koncerto „Roko naktys – Ruduo: Eric Sardinas“ prodiuseris Algirdas Barniškis-Blėka.

Naujausiame albume E. Sardinas ir „Big Motors“ pristato galingą muzikos užtaisą, kupiną noro nuotykiams, fantazijos bei laukinio gitaros skambesio. Nuoširdus, jausmingas, tvirtos valios it būtų nukaldintas ugnyje – tokie apibūdinimai lydi naująjį E. Sardinas darbą, kuris bus pristatytas spalio 16 d. Vilniuje vyksiančiame „Roko naktys – Ruduo“ koncerte.

E. Sardinas yra itin patyręs muzikantas – pirmą kartą gitarą į rankas paėmęs vos šešerių, atlikėjas ilgus metus savo talento briaunas zulino R&B, gospel, rock & roll muzikos sferose, o pastaraisiais metais užvaldė ir bliuzroko erdves. Kritikai negaili liaupsių E. Sardinas atliekamai muzikai, kadangi jis, nepaisant stilių gausos, sugeba išlikti originalus. Gitaros genijaus titulas, kūrybinis azartas ir tiesiogine prasme ugningos improvizacijos leidžia E. Sardin įsitaisyti ir išlikti šiuolaikinės gitarinės muzikos olimpe.

Atlikėjo muzikoje susilieja nuotykių troškulys, fantazija ir jausmingumas, o žaižaruojančios gitarinės partijos yra tarsi nukaldintos ugnyje. Be muzikinės kaitros ir azarto, E. Sardinas sugeba „pagauti“ senojo pietietiško bliuzo dvasią, interpretuodamas ją itin rafinuotai.

Keli Eric Sardinas vaizdo įrašai internete:

*

*

Reklama

This video is no longer available due to a copyright claim…

Viskas šiame pasaulyje nepastovu. O ypatingai – internetas. Todėl gerus dalykus daugelis jau stengiasi turėti savo kompiuteryje, visokių Dowload Helperių ir kitokių priemonių dėka.
Nors YouTube griežtai draudžia įkelti autoriaus teisėmis apsaugotus darbus, tokie įrašai svetainėje sudaro didelę visos kolekcijos dalį. YouTube gyvavimas buvo skandalingas nuo pat pradžių. Svetainę 2005 metų vasarį įkūrė trys PayPal darbuotojai: Chad Hurley, Steve Chen ir Jawed Karim. Po staigaus svetainės išpopuliarėjimo Amerikoje, jau 2006-ųjų vasarį NBC Universal paprašė ištrinti iš YouTube kelis autorinėmis teisėmis apsagotus NBC vaizdo įrašus. 2006-ųjų kovą visi Family Guy įrašai buvo išimti dėl autorių nusiskundimų. Kartu sekė daugybė kaltinimų dėl rodomų mėgėjiškų prievartos, orumo žeminimo ir panašių vaizdų. 2006-ųjų balandį YouTube padarė įkeliamoms byloms dešimties minučių limitą.
Jau nuo 2007 metųdėl autorinių teisių, tiksliau – dėl ieškinio, pasiekusio 1 milijardo dolerių sumą, su TouTube ir Google (Googlas Youtube už 1,65 mlrd. JAV dolerių nusipirko 2006 metų lapkričio mėn) kovojo Viacom (dabar – CBS Corporation) . O WMG (Warner Music Group) priklausantys video ir audio šalinami iš YouTubo jau nuo 2008 gruodžio mėnesio, po nutrūkusių tarpusavio derybų dėl atsiskaitymo už klipų parodymų skaičių. Iš karto YouTube atsirado kvietimų boikotuoti WMG:

Vien žiūrint kiek videoklipų nuo 2008 gruodžio pasidarė nebeveiksnūs mano bloguose, autorinių teisių apsaugos imtasi iš peties. Šalinami net pačių sukurti video vaizdeliai, jeigu juose nelegaliai WMG ir kitų panaudota muzika.

This video is no longer available due to a copyright claim… Ir toliau seka tuo suinteresuotų tarnybų pavadinimai: WMG , Viacom ir t. t., arba: This video is no longer available due to copyright claim by a third party.

Ir pilna pasipiktinusių komentarų…

mewrox99
google fucked youtube, youtube was awesome back in 2006 before it was raped by WMG, Viacom and google
Triblade123456
Just who claims these “third party stuff?“
dragonball7d2
good stupid claims i’ve lost tons of vids cuz of WMG and this third party. i wasn’t making money on it either
liefstevera
youtube is going down and already losing members
SO DO SOMETHING ABOUT THIS SHIT YOUTUBE!!! DO SOMETHING ABOUT WMG AND VIACOM AND ALL THE REST!!!
ir t. t.

Beje yra šalių, kurios YouTubą blokuoja. Tarp tokių – Kinija, Iranas, Marokas, Tailandas, Turkija.

Nemokamos vaizdų redagavimo programos

Turbūt daugelyje kompiuterių vaizdų demonstravimui “sėdi“ ne tik nepaslanki windows picture and fax viewer, o ir puiki nemokama irfanview http://www.irfanview.com/
– lengva, greita ir patogi programėlė, palaikanti visus pagrindinius
grafinius formatus ir netgi šiek tiek pretenduojanti į garso ir vaizdo
failų grotuvą.

Tačiau kartais reikia dirbti su daugiau nuotraukų – pervardinti,
pakeisti dydžius, apkarpyti, uždėti vandens ženklus ir t. t. keletui
nuotraukų iš karto. Tada praverčia kitos paprastos ir šaunios nemokamos
programėlės.

Aš naudoju:

FastStone Image Viewer 3.6

Lengva ir patogi vaizdų redagavimo programa, kuri palaiko visus
pagrindinius grafinius formatus įskaitant BMP, JPEG, JPEG 2000, GIF,
PNG, PCX, TIFF, WMF, ICO ir TGA. Turi raudonų akių efekto šalinimo,
nuotraukų dydžio keitimo, apkarpymo, spalvų koregavimo, muzikos
skaidrių peržiūros ir kt. Naudoju kai reikia pakeisti didesnio kiekio
nuotraukų dydžius, arba pervardinti didelį kiekį nuotraukų.

FastStone Photo Resizer 2.8

Dar lengvesnė vaizdų redagavimo programa (iš esmės trumpesnė Image
Viewer 3.6 versija) leidžianti konvertuoti, pervardyti, keisti dydį,
apkarpyti, pasukti, keisti spalvų gylį, pridėti vandens ženklus ir t.
t. Taip pat naudoju kai reikia pakeisti didesnio kiekio nuotraukų
dydžius, arba pervardinti, uždėti vandens ženklus dideliam kiekiui
nuotraukų.

Abi atsisiųsti galima iš:

http://www.faststone.org/

Photoscape 3.3

Dar viena puiki ir visapusiška daugiafunkcinė vaizdų tvarkymo programa.

Jau instaliavę ir atsidarę pamatysim pagrindinį langą, pamatysim
daugybę programos galimybių. Vaizdų tvarkymo, redagavimo, spausdinimo,
įvairiausių efektų, teksto, komiksų teksto (aprėmintų debesėliais),
mozaikos, rėmelių ir kiti įrankiai. Be to dar galima kurti .gif formato
judančius paveikslėlius. Photoscape turi pagalbos tinklapius naujiems
vartotojams.

Atsisiųsti iš:

http://www.photoscape.org/ps/main/download.php

Giclèe – nauja galimybė tiražuoti meną

Giclèe (tariama žyklei, nuo prancūziško veiksmažodžio gicler – purkšti) – tai originalaus dailės kūrinio kokybiška skaitmeninė kopija, atkurta rašalinio spausdinimo būdu, specialiu šiuolaikiniu spausdintuvu. Pasižyminti didžiuliu spalvų diapazonu, ypatingai didele skiriamąja geba. Atspaudų kokybė yra nepalyginamai geresnė negu visų žinomų tradicinių spaustuvių spausdinimo būdų, ir be abejo nė nesulyginama su kitais žinomais rašaliniais ir lazeriniais – milteliniais printeriais. Artima, tačiau vis tiek prastesnė kokybė galėtų būti tik aukštos kokybės ofsetinės spaudos reprodukcijų, atspausdintų heksachromo technologija.

Giclèe technologija pirmąkart buvo panaudota kompanijos Iris Graphics rašaliniuose spausdintuvuose. Kompanija pirmąkart naują printerio 3024 modelį pristatė “ Lasers in Graphics“ renginyje Majamyje1987 m. rugsėjį. Vėliau 1990 –taisiais kompanija buvo įsigyta Scitex. (2000 Scitex nupirko Creo Products Inc. 2005 Creo buvo nupirktas Kodak‘o. (Kaip biblijoj );). Pradžioje Iris spausdintuvai buvo naudojami spaustuvėse (ofsetinei ir kitokiai spaudai) atspaudų spalvų ir vaizdo kokybės patikrinimui prieš pradedant masinį spausdinimą, taigi buvo naudojama tik kaip gamybos proceso tarpinis etapas, ir tos technologijos atspaudai, po patikrinimo, įvertinimo bei korekcijų dažniausiai keliaudavo šiukšlių dėžėn.

Apie 1990 –tuosius, pirmasis panaudoti šią technologiją mene (fotografijoje) sugalvojo žymus muzikantas ir fotografas Graham‘as Nash‘as (iš garsiosios amerikietiškos folk roko supergrupės – „Crosby, Stills, Nash, and Young“ (CSNY)). Nash ir jo vadybininkas Holbert pasiūlė vardą digigraph, kad pabandytų atskirti jų darbą nuo pramoninio proceso. Tačiau vėliau tokiam spausdinimui labiau paplito giclee pavadinimas. Technologijoms tobulėjant, atsirado daug patvaresnių, ilgaamžiškesnių (atsparių blukimui) pigmentinių dažų. Ilgaamžių (neturinčių sudėtyje rūgščių, baliklių ir kitų nepatvarių cheminių priedų) popieriaus, drobės arba aukštos kokybės (Fine art kategorijos) fotopopieriaus naudojimas įgalino daryti meno kūrinių ilgaamžes kopijas, vaizdo estetiniu požiūriu nenusileidžiančias originalui ir atitinkančias meno kolekcionierių archyvinius reikalavimus.

Nuo 2000 –tųjų ypatingai šią technologiją ištobulino pasaulinė vaizdų kūrimo produktų gamybos lyderė – japonų EPSON. Jos naudojami ilgaamžiai Ultrachrome pigmentiniai rašalai kartu su sukurtais spalvų kontrolės prietaisais ir programine įranga pirmieji užtikrino dabartinius aukštus giclèe reikalavimus. Giclèe atspaudų kokybės patvirtinimui buvo sukurti atitinkami standartai ir sertifikavimo organizacijos. Amerikoje -American standard Tru Giclee and the Giclee Printers Association ir Europoje – European Giclée Makers Association. Tai žymi Certified Art Giclée™ ženklas, procese dažniausiai dalyvauja ir pats kūrinio autorius. Visuose giclèe procesuose (skanavimas, fotografavimas, skaitmeninės informacijos apdorojimas ir spausdinimas) atliekama labai griežta ir tiksli spalvų kontrolė. Dabartiniai giclée spausdintuvai turi ne mažiau 7 (iki 12) spalvų (pirmieji – Iris turėjo tik keturias).

Atsivėrė didesnės galimybės ir menininkui ir meno mylėtojams. Menininkas turi galimybę (ribotą logiškų susitarimų – Limited Edition Giclée Print) tiražuoti savo kūrinių kopijas ir pardavinėti pigiau negu originalą (dažniausiai su autoriaus parašu) meno gerbėjams. Nors giclèe savikaina gana brangi (kainuoja ir specialūs dažai ir drobė ar popierius, pats vienos reprodukcijos spausdinimo procesas gali trukti valandas) meno mylėtojai turi galimybę įsigyti kūrinio kopiją išoriškai beveik nesiskiriančią nuo originalo ir taip kokybiški kūrinio originalo atvaizdai (reprodukcijos) tampa prieinami keliskart platesniam žiūrovų ratui.

Atsirado daugybė galimybių naudoti giclèe kūrybos procese. Tai ir galimybė labai kokybiškai atspausdinti ir tradicinius spaudinius, kuriems reikalinga aukšta kokybė (net su padidinamu stiklu nesimato jokio rastringo), bei skaitmeniniu būdu sukurtą paveikslą, galimybė atspaudą drobėje dailininkui vėliau koreguoti dažais, koliažai, mišri technika ir t.t. Bei galimybė giclèe naudoti ir kitose meno ir ne meno srityse – taikomojoje dailėje, dizaine.

Daugiau galima pasiskaityti: http://www.gicleeprint.net/

Colorzilla – naudingas Mozilos papildinys kuriantiems tinklapius

Kuriantiems internetinius puslapius arba dirbantiems su kompiuterine grafika – puikus mozillos papildinys – ColorZilla. Atsisiųsti ir įsidiegti galite iš čia:
http://www.iosart.com/firefox/colorzilla/
Įdiegus, nebereikės internete ieškoti spalvų kodų, lengviau bus derinti savo tinklapio spalvas, pasižiūrėti žinomų gero dizaino pavyzdžių spalvų kodus.

Įdiegus, paprastai komandinė eilutė – kairėje pusėje, apačioje:

Paprastas valdymas – dešiniu pelės paspaudimu ant bet kurios tinklapio vietos, iš iššokančio meniu.

Čia paveikslėlyje, iššokančiame meniu atidarytas vienas iš įrankių dydžio keitiklis – Zoom, kuriame belieka pasirinkti tik didinimo arba mažinimo procentus.

Įdomiausias – Webpage DOM Color Analyzer – suranda visas atidarytam tinklapy naudojamas spalvas, parodo jų vietas ir kodus. Tiesiog pažymi apačioje atsidariusioje paletėje spalvą ir matai jos vietą (apibraukia punktyru) puslapyje ir jos RGB / HEX kodą . Taigi nuostabus įrankis kūrybai ir net plagijavimui. Derančias spalvas, kuriant tinklapio dizainą sukurti nėra lengva (gal net sunkiausia).

Turi ColorZilla ir kitų įrankį, įprastą Paint’o ar Adobe Photoshop’o vartotojams, pvz Color Picker:

Eyedropper, Palette browser. Dar visų nespėjau išmėginti, tačiau jau kažkuriais pasinaudojau.

Liepa

Liepa yra septintasis metų mėnuo pagal Grigaliaus kalendorių, į jį įeina 31 diena.

  • Liepa prasideda ta pačia savaitės diena, kaip balandis, o keliamaisiais metais – ir kaip sausis.

Lietuviški pavadinimai pagal tautosakos tyrėjus – Šienapjūtis, Griežlinis, Putpelinis, Medunešis, Ungurinis, Šaminis, Liepinis, Plaukjavis, Plūkis, Liepžiedis, Kirmėlius (atrodo kiekvienas kaimas turėjo savo liepos mėnesio pavadinimą.)


2 d. – Švč. Mergelės Marijos apsilankymas

Marija, gavusi Dievo apreikštą žinią, jog ji yra pasirinkta būti Dievo Sūnaus motina, atkeliauja aplankyti savo giminaitės šv. Elžbietos, būsimojo šv. Jono Krikštytojo motinos.

6 d. – Mindaugo karūnavimo diena

1253 m. liepos 6 d. kunigaikštis Mindaugas ir kunigaikštienė Morta užsidėjo karališkąsias karūnas.

10 d. – Septyni broliai miegantys

dar kitaip – septyni broliai sysiojantys.

Jei tądien lyja, lietus nesiliaus septynias dienas, o gal ir septynias savaites. Jeigu visai tada nelyja, irgi blogai – derlius bus menkas. Šios dienos rytmetį danguje vėl trumpam pasirodo Sietynas sudarytas iš septynių žvaigždžių.

16 d. – Šv. M. Marija Škaplierinė

Škaplierinė arba Karmelio kalno Marijos šventė pradėta švęsti karmelitų ordine 1376 m. Lietuvoje ypač iškilmingi atlaidai vyksta Linkuvoje. Ši šventė istoriškai susijusi su Palestinoje, ant Karmelio kalvos susibūrusia atsiskyrėlių bendruomene, davusia pradžią karmelitų ordinui ir su pirmiausia karmelitams būdingu atributu – škaplieriumi. Ordino nariams škaplierius yra abito dalis.

(Škaplierius – Katalikų religinis reikmuo, sakramentalija – du juostele sujungti audeklo gabalėliai su Jėzaus Kristaus, Švč. Mergelės Marijos ar šventųjų atvaizdais, nuo XIII a. nešiojami (vienas ant krūtinės, kitas ant nugaros) kai kurių vienuolijų ar pasauliečių brolijų narių.)

Pasak padavimo, Karmelio kalno bendruomenės istorija siekianti pranašo Elijo laikus, tačiau iš tiesų jai pradžią davė į bendruomenę susibūrę krikščionys, kuriems regulą apie 1202 – 1209 metus parašė tuometinis Jeruzalės patriarchas Albertas. Pasibaigus kryžiaus žygiams ir žlugus Palestinoje veikusiai krikščionių valstybei, ir Karmelio kalno vienuoliams teko persikelti į Europą. 1247 metais popiežius Inocentas IV galutinai patvirtino karmelitų regulą. Neseniai karmelitai minėjo škaplieriaus 750 metines. Pasak tradicijos, 1251 metais apsireiškusi Mergelė Marija įteikė škaplierių Anglijos karmelitų vienuoliui Simonui Stockui. Dievo Motina jam pažadėjo, kad tie, kas nešios škaplierių, nepateks į pragarą, o škaplierius nuo šiol bus išgelbėjimo, pagalbos pavojuje simbolis. Dar labiau karmelitų ordino platinamą su škaplieriumi susijusią maldingą tradiciją sutvirtino popiežiaus Jono XXII 1322 metais paskelbta bulė, kurioje sakoma, kad visi, nešiojusieji škaplierių, patį pirmąjį šeštadienį po mirties bus išvaduoti iš skaistyklos.

16 d. – Prapjovos,

Šią dieną apeigomis apeinami rugiai, palaiminama rugiapjūtės pradžia. Tą dieną nevalia dirbti, kitaip vėjas nukilos klojimų stogus, išguldys rugius. Varnoms paberdavo grūdų – kad nekarksėtų ir stogų nepešiotų. Tądien parugėse apkasama Žemynai apeigų duonos, o likusia vaišinami pjovėjai. Šeimininkas nupjaudavo pirmą saują rugių ir parnešęs padėdavo ant stalo. Paskui visi vaišindavosi. Kitądien į prapjovų lauką būtinai atsinešdavo paviržio. Visi nupjovę po pėdą vėl lauždavosi duonos sakydami: „Duona su duona susieina“, lenkdavosi Žemynai. Paskui vaišinosi, giedojo pjūties pradžios giesmes. Šeimininkas, sudėjęs pirmąją gubą keletą syk nusilenkdavo Saulei – tik paskui visi pradėdavo iš peties pjauti. Pirmas rugių pėdas, vadintas „šeimininku“, „diedu“, buvo labai svarbus – saugojo nuo bėdos, teikė skalsą, juo kitąmet pradėdavo sėją. Kai kur kelias varpas iš jo sudegindavo ant aukuro, aukodami Laimai ir derliaus dievams. Grįžusius iš prapjovų pjovėjus, nešančius pirmąjį pėdą, sutikdavo su duona ir druska, sakydami: „Sena duona naują pasitinka!“ arba „Šviežia duona parėjo!“.

24 d. – Nuobaigos, Ievaro pynė

Išvarę paskutinį pradalgį pjovėjai skambindavo dalgiais, skelbdami pabaigtuves. Paskutinio nenupjauto rugių plotelio viduryje dėdavo tamtyč keptą duonos kepalą ir pjaudavo sustoję aplink ratu – kad javų dvasia nepabėgtų. Paskutinius nupjaudavo rugius virš padėtos duonos, kurios gabalėlį ten pat užkasdavo sakydami: „Žemele, davei mums, ir mes duodame“. Pjaunant rugius derliaus dievybė traukiasi į nenupjautą plotą, kol galiausiai pasislepia paskutiniame pėde. Taigi jam buvo teikiama didžiulė reikšmė, paslaptinga galia. Jį supjovę drūtgaliu triskart pastuksendavo žemę. Stengdavosi, kad jis būtų kuo storesnis – tuomet derlius kitąmet būsiąs gausesnis. Surišę keliskart mesdavo jį kuo aukščiau – kad rugiai didesni augtų.

Yra įsigalėjęs paprotys, vadinamas Ievaro pyne. Paliktą nenupjautą plotelį, vadinama Ievaru, pjovėjai apstodavo ratu, o rišėjos su prijuostėmis arba skarelėmis (kad plika ranka neįžeistų derliaus dievybės) ravėdavo rugius. Išravėto ievaro vidurin įdėdavo duonos, druskos, sūrio, nenupjautus rugius supindavo į kasą ir nulenkdavo šeimininko sodybos pusėn. Paskui iš kasos varpų pindavo vainiką, kurį parnešę pakabindavo garbingiausioje vietoje – krikštasuolėje. Vainikan kiekviena rišėja įpindavo po keletą varpų ir perduodavo kitai. Visa tai darydavo giedodamos tam tikras apeigines ievaro giesmes.

Baigę darbus pjovėjai risdavosi kūlio vakarų Saulės kryptimi, šaukdami: „Barai, barai!“ ir „Baigta baigta!“. Šeimyna iškilmingai sutikdavo darbininkus ir apliedavo vandeniu, šaukdami „Skalsa!“, kad kitais metais rugiai derėtų, mat vandeniui teikiama vaisingumo, sveikatos, stiprybės galia. Paskutinį pėdą bei ievaro vainiką pjovėjai, sakydami tam tikras nuobaigų oracijas apie „svetį rugį“, įteidavo šeimininkei, linkėdami „Kiek vainike grūdelių, tiek prikulti pūrelių“. Toji nusilenkdavo vainikui kaip garbingam svečiui, kviesdavo pjovėjus vidun, dosniai vaišindavo – prasidėdavo triukšmingos nuobaigų vaišės su apeiginiu alumi, giesmėmis ir šokiais.

25 d. – Šv. Jokūbas, Rugiapjūtės pabaiga

Gauti gerą derlių ir jį sėkmingai sudoroti nuo seno buvo didelis lietuvių žemdirbių rūpestis. Todėl rugių pjovimui buvo ruošiamasi su didžiausiu rūpestingumu. Patį darbą lydėjo rimta nuotaika, specialios dainos ir gausūs papročiai.

Rugiapjūtės pabaigtuvėse išskirtini penki momentai: 1) paskutinio pėdo pjovimas, 2) ievaro pynimas, 3) vainiko pynimas, 4) vainiko parnešimas ir įteikimas, 5) vaišės. Visi šie momentai senovėje buvo susiję su lietuvių, kaip žemdirbių, religija, derliaus dievybių garbinimu bei joms aukojimu.

26 d. – Šv. Ona,

– Mergelės Marijos motina, šv. Joakimo žmona, kurios garbei daugelyje Lietuvos parapijų įvesti atlaidai. Šv. Ona yra ypatinga moterų globėja ir užtarėja. Seniau kai kur Lietuvoje ji (kartu su šv. Agota) buvo laikoma saugotoja nuo ugnies, nuo gaisro.

26 d. – Nokis, Sirpstas

Tai prinokimo šventė. Jau apstu prisirpusių uogų, pasikasama šviežių bulvių, pasikepama naujo derliaus duonos ir rengiamos vaišės, o temstant – vakaronės.

Kol mirtis išskirs – Šiaulių kraštas

Straipsnelis Šiaulių krašte (kopija internete) apie mano tėvus. Turbūt nesupyks gerbiama autorė, kad jį įsidėjau.

http://www.skrastas.lt

Kol mirtis išskirs

2008 m. Birželio 28 d.
Dalia KARPAVIČIENĖ

Emilija ir Stanislovas Vaigauskai iš Pašilės gyvenimo džiaugsmais ir sunkumais kartu dalijasi daugiau kaip keturis dešimtmečius. Sutuoktiniai dėkoja Dievui už daugelį dalykų, tačiau labiausiai už tai, kad neskuba mirtimi jų bendro gyvenimo išskirti. Kiekvienoje seniūnijoje gyvena porų, kurios drauge praleido po pusę amžiaus ir dar ilgiau.

daliak@skrastas.lt

Baisiausias dalykas — vienatvė

Emilijos ir Stanislovo Vaigauskų namai ir kiemas Pašilėje — pilni gėlių, šilumos ir šeimininkams malonių daiktų.

„Mums patinka taip gyventi. Labai džiaugiamės, kad esame kartu. Baisiausias dalykas, bet jau man, būtų vienatvė. Bijočiau aš jos, kaip kokio nors pikto žmogaus“, — sakė ilgus dešimtmečius Pašilėje lietuvių kalbos vaikus mokiusi Emilija Vaigauskienė. Stanislovas Vaigauskas mokykloje direktoriavo.

„Taip ir bėgo mūsų metai su vaikų šurmuliu. Nesuskaičiuoju, kiek mokinių, auklėtinių mokiau. Mokykloje mokydavosi beveik po 200 moksleivių. Kaip smagu būdavo jaunystėje linksmintis pilnose salėse, kokias programas rengdavome, kiek dainų dainuodavome kartu su savo auklėtiniais. Labai malonu, kad tie vaikai, suaugęs, savų vaikų susilaukę, sutikę mane, nepraeina pro šalį: pasisveikina, pakalbina, pabučiuoja. Dabar likome su vyru savo namuose, toli nuo šurmulio. Bet kokie gražūs mūsų vakarai! Duok, Dieve, kad jų būtų dar kuo daugiau“, — prisėdusi ant suolelio žaliuojančiame ir žydinčiame kieme pasakojo Emilija Vaigauskienė.

„Svarbu į savo mintis neįsileisti liūdesio“

Labiausiai abu sutuoktiniai vakarais mėgsta spręsti kryžiažodžius, retsykiais akis į televizorių užmesdami.

„Turime ir kompiuterį, tik interneto dar neįsidiegėme. Vyras reikiamą programą įsigijo, mokosi anglų kalbos. Aš nesimokau, man geriau tuo metu gerą knygą paskaityti“, — sakė E. Vaigauskienė.

Prieš daugelį metų pašilėniškė Vilniaus universitete įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos specialybę. Ir tuomet, ir dabar be knygų gyventi negali. „Dukra iš Vilniaus Filomenos Taunytės knygą parvežė. Norėdama Galinos Dauguvietytės atsiminimus nupirkti, ilgiausią eilę stovėjo“, — pasakojo buvusi mokytoja.

Nors gyvenimas Vaigauskus ne tik džiaugsmais džiugino, jie abu tvirtai įsitikinę: „Svarbu į savo mintis neįsileisti liūdesio“. Stanislovas Vaigauskas, geras rankas turėdamas, kuria ir drožia linksmas figūrėles. Kieme stovi netikri grybai, greitai savąją vietą užims pelėdžiukas. Emilija Vaigauskienė dažną susiraizgiusią šaką paverčia netikėtu daiktu, pavyzdžiui, senoviniu laivu.

„Esame sumanę padaryti lapę, sėlinančią prie vynuogių. Vyras iš “ripkelių“ vynuogių kekę bandė lipinti, bet ne visai dailiai pavyko. Bandys kitaip“, — šypsojosi šeimininkė.

Emilija Vaigauskienė pasakojo, kad jų namuose yra ir velniuko, ir Švento Jono skulptūrėlės. Šventąjį jiems padovanojo buvęs kultūros namų direktorius Bernotas.

„Bet labiausiai mes džiaugiamės dar vienos žydinčios vasaros kartu sulaukę. Nors ir skaudančiais sąnariais, vis pasigydydama, gėleles palieju. Jauku tarp žiedų ir žalumos. Vaikai ir anūkai užsuka, nors ir ne arti gyvendami. Du — sostinėje, vienas — artėliau, už 30 kilometrų. Nepaliauju savo žmogumi, pilnu optimizmo gėrėtis, nors gal ir nederėtų apie vyrą tokių žodžių sakyti. Kol kartu — gyvenimas tikrai mielas“, — sakė Emilija Vaigauskienė.

SUSIMĄSTYMAS: Emilija Vaigauskienė prisipažino vis dažniau susimąstanti, kaip reiktų gyventi, jei staiga liktų viena. „Būtų baisu“, — nutaria, rankose laikydama buvusio kultūros namų direktoriaus Bernoto dovanotą Švento Jono skulptūrėlę.

IŠMONĖ: Emilija ir Stanislovas Vaigauskai savo buvimą kartu stengiasi praleisti gražiai. Jų galvose užgimusios idėjos tampa iš šakų išsiraizgiusiu laivu, nykštuku, netikrais grybais. „O vakarais mėgstame spręsti kryžiažodžius, vyras mokosi anglų kalbos, aš skaitau knygas“, — šypsojosi Emilija Vaigauskienė, rodydama vyro dar nebaigtą drožti pelėdžiuką.

Autorės nuotr.

Tėvų sodyba (Ginto nuotraukos)

namai 01

namai 02

namai 03

namai 04

namai 05

namai 06

namai 07