• Kategorijos

  • Zujūnai 2016 kovo 8
#besmegenis, #pavasaris

Peaches Staten – Čikagos bliuzas ir gera nuotaika

http://www.gmklubas.lt/ rašo:

Peaches Staten – Čikagos bliuzas

Rugsėjo 1 d.

Peaches Staten - Čikagos bliuzas

  • Rugsėjo 1 d. 19 val. Kaune, Nemuno krantinės amfiteatro scenoje (prie Daugirdo g.)

Pristatyme rašoma:

Tikra Čikagos bliuzo primadona Peaches Staten gastroliuoja Europoje nuo 1997. Ji koncertavo daugelyje festivalių, grojo klubuose, įrašė kompaktinę plokštelę su Nick Bekattini “Nick and Peaches –Live at Blue Sun” 2001. Peaches Staten grupė siūlo jaudinantį šiurkštaus balso ir sprogstančios gitaros derinį, jis pateikiamas harmoningai su gilia bliuzo ir soulo įkrova, o taip pat mažu fanko šlakeliu. Peaches užaugo klestinčioje Čikagos bliuzo scenoje, o išugdė ją gospelas, bliuzas ir soulas. Jos patėvis buvo dižėjas keliuose turtinguose Čikagos klubuose,o mama buvo socialinio klubo narė, rengiančio vakarėlius, kuriuose trindavosi gerai žinomi bliuzo muzikantai. Ši dinamiška,smulkutė moteris pradėjomuzikinę karjerą gana netikėtai,dirbdama padavėja bliuzo bare. Kartą jos draugė paklausė,ar ji kartais dainuoja. Peaches dainuodavo tik duše. Kadangi draugė pagyrė jos balsą ji užlipo ant scenos padainuoti. Ji buvo gimusi būti scenoje, jos šiurkštus soulo balsas, kurį išgirdus norisi išgirsti jį dar ir dar kartą.. Joje galima išgirsti ir Tiną, ir Ettą, ir Koko. Jos įspūdingas, energingas pasirodymas padarė Peaches garsiausia žvaigžde labai konkurencingoje Čikagos bliuzo scenoje. Ji koncertavo ir pasidarė įrašus su Katie Webster, Johny B. Moore, Billy Branch, Carl Weathersby ir daugeliu kitų. Ankstyvos karjeros metu apie ją dažnai buvo rašoma Ladies Blues Revue kartu su Čikagos bliuzo veteranais Bonnie Lee ir Karren Carrol. Dabar ji dažnai pasirodo Čikagos bliuzo scenose. Neseniai pasirodė jos nauja kompaktinė plokštelė “Time Will Tell”.
Grupė:
Peaches Staten (vocals & washboard)
Nick Becattini (guitar)
Peewee Durante (keyboards)
Janko (bass)
Mario Marmugi (drums)

(Pastaba po koncerto. Čia aš vėl piktas. Turėtų pagaliau, vieną kartą organizatoriai išsiaiškinti kas gros.
Rašoma, kad Nick Becattini, bet ar tikrai? Tik Italijoje yra toks gitaristas. Ir Mario Marmugi italų būgnininkas, tikrai ne juodaodis. Janko – irgi italų bosistas ( superjanko.it ). Tai kažkurių koncertų Italijoje sudėtis. Ir kai kurie iš šių muzikantų yra mano draugai MajSpejse…)

Vėliau:

Su Peaches Staten Kaune kartu grojo puikūs muzikantai iš Čikagos. Ji rašo:

Peaches Staten Peaches S..

Sep 19, 2008 10:50 PM

Ciao Gintas,
I’m happy you enjoyed our show. The musicians are also from Chicago.

Mike Wheeler
Guitar/Vocals
Brian James Keyboards
Cleo Cole Drums
Larry William Bass/Vocals
Thanks for the compliment. Have a great weekend
Peaches

Tęsinys
Dar kartą paklausyti tikro, žavaus Čikagietiško bliuzo..?
Dar kartą pagirti Geros muzikos klubą „apdedantį“ daugelį mūsų koncertų ir kitų renginių organizatorių ?
Nėra ką čia daugiau rašyti – VAŽIUOJAM!

Taigi nuvažiavom. Į paskutinį (sezono uždarymo) koncertą Nemuno krantinės amfiteatro scenoje. Jau žinojau, kad bilietus puikiausiai galima įsigyti vietoje. Šįkart, scena jau buvo su stogu (palapine) kuri, aišku, apsaugo dainininkus ir aparatūrą nuo gamtos išdaigų – lietaus, tačiau man gaila buvo žavaus tekančios upės vaizdo, taip tinkančio bliuzui (žr. Carlos Johnson koncertą):

Koncertas prasidėjo (po garso tikrinimo) nuo grupės keleto žavių, gyvų (daugiau panašesnių į funk) kūrinių.

Iš karto buvo galima pajusti, kad groja tikri savo srities meistrai. Nepriekaištingas ritmas, gana puikus gitaristo balsas (beje dainavo visi, išskyrus būgnininką) puikios solo partijos. Po galais, Čikagoje pilna baruose bliuzą grojančių nuostabių muzikantų ir kodėl tik Geros muzikos klubas sugeba juos pasikviesti? Pažiūrėjus į šiemetinę patirtį, bliuzo naktys (žymiausias lietuviškas bliuzo festivalis!) su savo etatinėmis“ kasmet besikartojančiomis grupėmis ir 2 – 3 naujai kviestiniais svečiais (šiemet net nelabai bliuziniais) atrodo nykokai.

Ir po gal 3 ilgokų kūrinių į sceną išėjo ji. Čia turėčiau truputį pakalbėti apie įvaizdį. Profilyje MySpace http://www.myspace.com/peachesstaten kur kol kas tik keletas nuotraukų (reikia pasakyti – ne itin simpatiškų) ir keturi kūriniai, visiškai neatspindi nei dainininkės temperamento, nei tikrojo įspūdžio, kurį patiri koncerte. Pasižiūrėjęs ten, galvojau išeis į vėlyvąją Ellą Fitzgerald panaši storulė, kuri sužavės balsu ir pralinksmins (kaip darydavo vėlyvoji Ella) publiką storulės mėginimu šokti.

Nieko panašaus! Į sceną įstryksėjo žavi , nors ir apvalokų formų juodaodė, seksualia, permatoma suknele ir visus užbūrė ne tik savo balsu bet ir judesiu (VIDEO BUS VĖLIAU!).

Ir jos grojimas ta “metaline skalbimo lenta“ su šaukštais gražiai papildė ir be to puikų ansamblio ritmą.
Įdomu, kaip koncertas būtų vykęs Vilniuje… Pastebėjau, kad Kauno publika šiek tiek labiau susikausčiusi ir sunkiau “užvedama“. Gal dėl to, kad į koncertus susirenka solidesni žmonės ir mažiau entuziastingo jaunimo?

Kuklioje palapinėje, muzikos dėka, viskas blizgėjo, (išskyrus skurdų apšvietimą, labiau apšvietusį palapinės galinę sieną o ne muzikantus ir solistę). Bet tai trukdė tik kokybiškesniam fotografavimui ir filmavimui, jokiu būdu ne muzikos klausymui ir bendram įvaizdžiui.

Daina ir šokis, žavus bliuzo ir funky mišinys…

Ir gera nuotaika. Nors atvažiavau po darbo, suirzęs, apniktas kasdienybės, pamiršau viską. Kaip jie tai sugeba…

Ir (Kauno jaunimo džiaugsmui) į sceną buvo iškviesta savanorė (vardą parašysiu vėliau, reikia pasitikrinti video) kad pagrotų ta pačia “metaline skalbimo lenta“ su šaukštais. Drasuolė lietuvaitė, beje gana neblogai jaučianti ritmą, nepasimetė tarp bliuzo meistrų ;)

Galiausiai, koncertui einant į pabaigą, kai uždainavo senąjį bliuzo hitą (išpopuliarintą Muddy Waters’o dar 1957- aisiais) “Got My Mo-Jo Working“ jos modžio (amuletas) suveikė ir dainininkei pavyko prisikviesti pagaliau “užvestą“ publiką arčiau.

Šoko beveik visi. Pirmoji rudens diena puikiame bliuzo koncerte daugelį žmonių sužavėjo ir apsvaigino muzika, nereikėjo ir tądien uždrausto alkoholio (nors kai kas, mačiau, vis tik atsinešė;).

Reklama

CARLOS JOHNSON su grupe – tikras Čikagos bliuzas su vaivorykšte

Liepos 17 d. Kaune, http://www.gmklubas.lt/

Čikagos bliuzas: CARLOS JOHNSON su grupe
http://www.myspace.com/carlosjohnsonblues

Įvyko Liepos 17 d. 19 val. Kaune, muzikinį gyvenimą pradedančioje Nemuno krantinės amfiteatro scenoje (prie Daugirdo g.). Video bus vėliau

Truputį vėlavęs derinant aparatūrą (girdėjome ir bandomąjį grojimą – vieną dainelę), koncertas prasidėjo prieš 20 valandą. Iš pradžių išklausėm geros muzikos klubo direktoriaus, gerbiamo Česlovo Švarplio trumpą kalbą ir pasidžiaugimą, kad pagaliau Nemuno krantinės amfiteatras baigtas, bei padėką klubo rėmėjams.

2008-07-17, CARLOS JOHNSON at Kaunas 001

Pagal skelbimus prieš tai geros muzikos klube grojęs Zach Prather buvo Čikagos bliuzo atstovas, o šito koncerto anonsuose gal reklamos sumetimais, gal kokiais kitokiais, buvo rašoma Čikagos bliuzrokas. Tačiau girdėjome tikrą ir žavų Čikagos bliuzą (kartais suskambantį panašiau į “fusion“, negu į roką) ir tiesiog vieno iš trijų bliuzo gitaros karalių – Alberto Kingo antrininką – taip pat kairiarankį ir taip pat grojantį apversta gitara (neperdaryta kairiarankiams, t. y. viršutinė styga ploniausia), virtuozą Carlos Johnson. Gal tik gitaros garsas truputį švelnesnis, negu A. Kingo “ateivių žvaigždėlaivio“. Klausant Carlos Johnson „mačiusio gyvenimo“, truputėlį aptrinto “Gibson’o“ verkimo, išgaunamo vieninteliu velniškai judriu pirštu – nykščiu, galima net suabejoti – gal toks grojimo stilius teisingiausias? Ir dar Carlos Johnson nuostabus, šiltas ir vyriškas, bliuzinis balsas.

 

Kartu grojo dar trys puikūs savo srities muzikantai. Tik koncerto programoje ir skelbimuose, greičiausiai įsivėlė netikslumų, arba sudėtis buvo pakeista (reikės dar kartą peržiūrėti vaizdajuostę). Buvo rašoma , kad kartu su Carl Lamont Johnson (vokalas, gitara), gros Melvin Carlisle – mušamieji, Timothy Gant – klavišiniai, Robert Bell – bosinė gitara. (Paskutinio koncerto Čikagoje recenzijos: kartu grojo Roosevelt “Hatt” Purifoy klavišininkas, Pookie Stiksas būgnai, Robert Bell bosinė gitara). Visgi atrodo, kad būgnais grojo Pookie Stiksas…

Carlos Johnson 005

Puikus klavišininkas, kurio žavūs ir uždegantys klavišinių solo ir pritarimas puikiai papildė ir “kalbėjosi“ su Maestro gitara. Jaunesnieji – ritmo grupė puikiai laikė ritmą, be to viename iš kūrinių, Robert Bell atsistojus į scenos vidurį, nuskambėjo gana įdomus bosinės gitaros solo su įvairiais elektroniniais garso efektais.

 

Draugiškai kalbindamas publiką, juokaudamas, mėgindamas kalbėti lietuviškai (daugelis iš karto nelabai supratę ką reiškia vaidybinis verkimas “Where is my vynia?“, suprato tik vėliau, kai butelis vyno buvo atneštas) Carlos užvedė publiką, ištirpdydamas ankstesnį didelį atstumą tarp scenos ir žiūrovų. Mažutė mergaitė, laksčiusi prie scenos, ištiesė Carlos’ui vieną čipsą iš pakelio. Jis nusišypsojęs paėmė, padėkojo ir suvalgė.

Carlos Johnson 003

Karlos Johnson nulipęs nuo scenos, vaikščiojo priešais amfiteatro tribūnas, gitara “kalbindamas“ žavias kaunietes. Dėmesio skyrė visai pirmutinei eilei, stabtelėjo net priešais sceną stovinčią gražią fotografę.

Carlos Johnson 004

 

 

Scenografiją kūrė pati gamta – graži upės tėkmė fone, pagrasinęs nedideliu trumpu lietumi dangus, upėje tolėliau plaukiojančios antys, ir pagaliau… nušvito saulutė.

Carlos Johnson 010

Negana to, virš muzikantų galvų, anapus upės, skambant svajingam bliuzui, visom varsom sušvito vaivorykštė.

Carlos Johnson 006 vaivor

Čia aš labiausiai pasigailėjau, kad kameros baterijos baigėsi (kaip visada – pagal Merfio dėsnius), griebiau savo muilinę, ir nuvogęs kelias akimirkas iš bliuzo klausymo, fotografavau.

Carlos Johnson 007 vaivor

Carlos Johnson 008 vaivor

Ir galiausiai, vėl žaisdamas žodžiais, Carlos Johnson pareiškė, kad atsisveikinimo daina skiriama “senesnėms moterims“ (older women) ir pradėjo tyliai juoktis, tada bosistas Robert Bell jį pataisė, kad daina skiriama “visoms moterims“ (All the women) ir vėl nuskambėjo puikus bliuzas, vėl Carlos Johnson nulipo nuo scenos, nuėjo prie pirmutinės eilės ir moterys turėjo jam atleisti už juokus.

2008-07-17, CARLOS JOHNSON at Kaunas 002

Visas vasarvidžio vakaras buvo nuostabus. Net kelionė atgal į Vilnių visai neprailgo, klausėm muzikos, prisimindami puikų muzikinį reginį, kurį sukūrė Carlos Johnson su grupe, Kauno miestas ir gamta.

Apie amerikonišką jumorą

 Jau vakar rašiau, cituodamas John Mayall’o gitaristą Buddy Whittington komentaruose juokavusį, kad Vilnius yra rytų Teksase, šiandien perskaičiau http://www.examiner.com recenziją apie Carlos Johnson paskutinį pasirodymą tėvynėje, prieš išvykstant į Italiją ir Lietuvą.

Čia dar gražiau… – Lietuva ir Italija, abi yra Čikagos rytiniai priemiesčiai.
Gerai, kad su Italija, o ne Kazachstanu..
Rašoma:
Carlos Johnson plays like Carlos Johnson. He is a good showman and a very good singer. I look forward to the next time our paths cross.
It was standing room only so maybe I just didn’t see you there. Don’t worry you can catch him soon in Lithuania and Italy (both Eastern suburbs of Chicago).

Aš, irgi juokais, to straipsnio komentaruose parašiau:
Gintas: Carlos Johnson an amazing BLUES artist!
Yesterday I’ve had the pleasure of seeing his show at Kaunas.
Greetings from Lithuania (Suburb of Chicago)!
Gintas
July 18, 9:37 AM (Čia Čikagos laikas, pas mus buvo 17:37)

Ką gi, amerikonams pasaulyje tėra vienas žemynas, kurio centras – aišku, Amerika.

P.S.

Vėliau, šaunusis klavišininkas Timothy Gant komentaruose man parašė:

Tim Gant Sep 4 2008 1:02 AM

Tim Gant

Great picture with the Rainbow. Thank you so much for the photos.
Tim

John Mayall – britiškojo bliuzo tėvas ir The Bluesbreakers Vilniuje

Forum Palace, Galaxy
Liepos 16 „John Mayall & The Bluesbreakers“

John Mayall & The Bluesbreakers bosistas Hank Van Sickle, atsiliepdamas į mano MajSpeisinį kvietimą draugauti, mano komentaruose rašė, jog tikisi, kad turės laiko pamatyti ir Vilnių:

HANK VAN SICKLE ms

Jun 13, 2008 10:06 PM

Hi Gintas. Hope you’re well. Looking forward to seeing Lithuania for the first time. I hope I have time to see the sights.

O Liepos 15, 2008 12:45 AM, mano komentaruose MySpace John Mayall & The Bluesbreakers gitaristas Buddy Whittington http://www.myspace.com/buddywhittington

Buddy Whittington

Man juokais rašė:
Hmmm…VILNIUS, is that in EAST Texas? :^) We will see you this summer my friend, come say Howdy!

Atėjus šiek tiek prieš kocertą, „Forum palace“ kordoriuje prie rūbinės būriavosi eilutė žmonių. „Parduoda papildomus bilietus“ – pagalvojau. Bet mano nuostabai prie barjero stovėjo pats „Juodojo bliuzo baltasis karalius“ – John Mayall, pasirašinėjo autografus, pardavinėjo CD ir DVD.

John Mayal before concert

Aišku, tokios progos praleisti negalėjau…

John Mayal sign

Pasirinkau DVD John Mayall & The Bluesbreakers and friends Eric Clapton, Chris Barber, Mick Taylor 70th BIRTHDAY CONCERT.
„ Good Choice“ – man pasirašydamas autografą, pasakė John Mayall.

Apšildė publiką jungtinis A. Belkino „Road Band“ ir V. Juto „Blues makers“ narių bendas. Muzikantai scenoje juokavo: Road makers ir Blues band. Paaiškinę, kad tikrieji vakaro kaltininkai The Bluesbreakers paprašė negroti bliuzo, pagrojo keletą, visgi greitesnio tempo ritmenbliuzinių kūrinių…

John Mayall & The Bluesbreakers dabar:
JOHN MAYALL – klavišiniai, el. gitara, lūp. armonikėlė
BUDDY WHITTINGTON – solinė gitara – http://www.myspace.com/buddywhittington
JOE YUELE – perkusija
HANK VAN SICKLE – bosinė gitara – http://www.myspace.com/hankvansickle

Norėčiau pagirti puikų to pačio BUDDY WHITTINGTON (solinė gitara) grojimą, papildantį maestro ir kur reikia retušuojantį visos grupės skambėjimą, ir labai puikų, tikrai puikiai svinguojantį būgnininką, JOE YUELE , kuriam iš paskutinių klausytų koncertų prilygtų gal tik su Bobu Dylanu grojęs būgnininkas.

Apie John Mayall (iš grupės puslapio)

Britų bliuzo tėvu arba britų bliuzo karaliumi( „King of The British blues“ – rašo grupės internetinis puslapis) vadinamas John Mayall gimė 1933 m. lapkričio 29 d. mažame Anglijos kaime šalia pramoninio centroi Mančesterio. Vyriausias iš trijų vaikų šis berniukas užaugo, klausydamas savo tėvo gitaristo gausios džiazo plokštelių kolekcijos.

Susižavėjęs tokiais didžiais muzikantais Leadbelly, Albert Ammons, Pinetop Smith, ir Eddie Lang, jis jau būdamas 13-kos metų, išmoko groti. Kaimyno pianinas, skolintos gitaros ir senos lūpinės armonikėlės padėjo jaunam muzikantui jau tada pradėti kurti savitą stilių. Bet pirmąjį spaudos (matyt vietinės) dėmesį jam atnešė ne muzika. Dar būdamas paaugliu jau demonstravo ekscentriškumą ir kaip tikras artistas išsikraustė iš tėvų namų, gyvenimui į namelį medyje.

Visgi bliuzo muzikavimas John Mayall iki 30 metų buvo daugiau mėgstamas laisvalaikio užsiėmimas negu profesija. Studijos menų kolegijoje, trijų metų tarnyba Britanijos kariuomenėje Korėjoje, sėkmingas darbas grafinio dizaino srityje. 60 -tųjų pabaigoje, padrąsintas kolegos muzikanto Alexis Korner, jis persikrausto į Londoną, kur gauna profesionaliam muzikavimui pakankamai darbo klubuose, ir įkuria savo John Mayall Bluesbreakers grupę. Pastoviai besikeičiant grupės sudėčiai, po poros metų (1965-ais) sutinka savo bendramintį Eric Clapton, su kuriuo buvo įrašytas pirmasis ir tikriausiai pats geriausias grupės istorijoje albumas “Bluesbreakers“ ( With Eric Clapton). Po šio albumo grupė tapo žinoma visame pasaulyje, tačiau E.Clapton pradėjo kitą savo karjeros etapą su kolektyvu „Cream“.

Septintame dešimtmetyje kartu su John Mayall grupėje grojo tokie atlikėjai kaip Peter Green, Mick Fleetwood, Andy Fraser, Mick Taylor ar Jack Bruce. Šie muzikantai vėliau tapo ryškiausiomis britiškojo roko žvaigždėmis, sukūrusiomis tokias grupes kaip „Cream“, „Fleetwood Mac“, „Free“, „Juicy Lucy“, „Colloseum“, „Rolling stones“ ir kt. Kaip apie John Mayall vėliau kalbėjo pats Eric Clapton: “John Mayall has actually run an incredibly great school for musicians.“ (John Mayall (grojimas su juo) buvo neįtikėtinai didelė mokykla muzikantams).

1969–aisiais “John Mayall & The Bluesbreakers” tampa populiarūs ir Amerikoje. John Mayall tiek sužavėjo Amerika, kad jis persikėlė į Laurel Canyon Los Andžele, pradėjo burti grupę su Amerikos muzikantais ir toliau populiarino bliuzą. Per septintą dešimtmetį John ir toliau atnešė daugybę jazz/rock/blues stilių naujovių, padariusių įtaką tokiems muzikantams kaip: Blue Mitchell, Red Holloway, Larry Taylor, ir Harvey Mandel. Su jo grupe grojo garsieji John Lee Hooker, T-Bone Walker, ir Sonny Boy Williamson jų English club tours gastrolėse.

1979 metais grupės veikla trumpam aprimo. Pirma – sumažėjo dėmesys bliuzui, antra, grupės lyderį užklupo šeimyninės problemos. Be visokių kitų nesėkmių, ugnis sunaikino jo legendinius namus Laurel Canyon’e . Sudegė jo skrupulingai parašyti ir surinkti dienoraščiai, jo tįvo dienoraščiai, įrašų originalai įspūdinga knygų ir žurnalų kolekcija, Mayall’o paveikslai ir t.t. Tačiau John Mayall visada stengėsi prisikelti iš pelenų ir po 3 metų pertraukos atgaivino grupę “The Bluesbrakers”. Prie grupės prisijungė Coco Montoya ir Walter Trout.
XX a. pabaigoje John Mayall išleido nemažai puikių bliuzroko albumų ir mėgavosi milžinišku populiarumu visame pasaulyje. 2001 metais albumo “Along For The Ride” įrašui John Mayall subūrė daugumą savo buvusių kolegų: Peter Green, Mick Taylor, Mick Fleetwood ir kitus rokerius – Billy Gibbons iš ZZ TOP, Steve Miller, Billy Preston, Jeff Healey, Gary Moore bei kitus atlikėjus.

2005 išėjo John’o 55-asis albumas “Road Dogs”, kuris buvo įrašytas tik Bluesbreakers ir kuriame 13 iš 15 dainų sukūrė John Mayall.

Prieš porą metų John Mayall buvo pagerbtas OBE (Officer of the Civil Division of the Most Excellent Order of the British Empire) titulu – jo vardas buvo įtrauktas į Garbės sąrašą, kasmet skelbiamą karalienės gimimo dienos proga.

Ir dabar 75-erių žvalus senjoras, šešių vaikų tėvas ir šešių anūkų senelis nerodo jokių žymių senėjimo ženklų. Prieš koncertą stovėdamas dalijo autografus, stovėdamas išgrojo ir išdainavo visą koncertą. (Aš irgi stovėjau ir truputį pavargau). Neapsitvėrė puikybės ir apsaugų barjerais, draugiškai bendravo ir fotografavosi su visa publika. Puikus žavaus žmogaus pavyzdys pilnoms puikybės žvaigždėms ir pseudožvaigždėms.

O savo grupės tinklapyje http://www.johnmayall.com/ rašo, kad planuoja dar ilgai bliuzuoti.

He plans to keep the blues alive for many more years to come.

P. S. 2008 07 18

Nežiūrint gerų įspūdžių ir teigiamų atsiliepimų lietuviškoje spaudoje ir internete, muzikantai ne visi liko patenkinti koncertu:

Bosistas Hank Van Sickle rašo, kad nors ir pamatė Vilnių, peržiūrėjęs koncerto video, liko truputį nusivylęs:

HANK VAN SICKLE ms

Jul 18, 2008 11:34 AM

Thanks. Glad you enjoyed the show. I had a fun time sightseeing in Vilnius. I just saw the video from the show, and was pretty disappointed. If you thought that show was good, you should hear us when there is actually bass in the mix.

Mano vasara ;)

Birželio 27 – 29 dienomis Klaipėdos pilies džiazas – Vis labiau stebina!

TOWER OF POWER (JAV)
The Earth Wind and Fire Experience Featuring The Al McKay Allstars (JAV)
DEPART (JAV – Šveicarija – Austrija)
CECILE VERNY QUARTET (Prancūzija)
LURRIE BELL CHICAGO BLUES (JAV)
JAZZ PISTOLS (Vokietija)
CHARIVARI – JAZZBAND (Vokietija)
NATO JAZZ ORCHESTRA (ES)
NATO JAZZ MESSENGERS (ES)
JAZZ ORCHESTRA OF CONCERTGEBOUW (Olandija)
WALK AWAY (Lenkija)
STOP TIME JAZZ-BAND (Baltarusija)
KLAIPĖDOS DIKSILENDAS- MEMEL SWINGERS – DOUDI JAZZ BAND (Lietuva)
JUNIOR CITY JAZZ (Lietuva)
KU BIGBENDAS IR SOLISTAI / KU bigbend and solists (Lietuva)
ST. ŠIMKAUS KONSERVATORIJOS DIKSILENDAS IR BIG BENDAS / S.Simkus Conservatory Bigband & Dixieland (Lietuva)
MEMELS’ SAXES (Lietuva)

Liepos 2 d – Džiazo publikos favoritai sugrįžta ! RETURN TO FOREVER (JAV) Utenos pramogų arena:

CHICK COREA (klavišiniai) http://www.myspace.com/chickcoreajazz
STANLEY CLARKE (bosinė gitara) http://www.myspace.com/stanleyclarke11
AL DI MEOLA (gitara) http://www.myspace.com/aldimeolatest
LENNY WHITE (mušamieji) http://www.myspace.com/lennywhitemusic

Kultinė džiazroko grupė „Return to Forever“ sugrįžta. Provokuojančios improvizacijos, pašėlęs ritminis groove’as ir įelektrinta džiazo-roko mikstūra – ši grupė 8-ajame dešimtmetyje buvo pagrindinė jazz fusion judėjimo ašis. Chickas Corea, Al Di Meola, Stanley’s Clarke’as ir Lenny’s White’as susitinka po daugiau nei 25 metų ir ryžtingai pradeda 50-ties koncertų turą po Šiaurės Ameriką bei Europą.

Liepos 4-5 dienomis Varniuose, prie Lūksto ežero 16-ajame tarptautiniame bliuzo festivalyje Bliuzonaktys 2008“
dalyviai

Liepos 16 „John Mayall & The Bluesbreakers“ – Forum Palace, Galaxy

http://www.johnmayall.com/

Pačiame vasaros įkarštyje, liepos mėnesio 16 d., pirmą kartą Lietuvoje lankysis neeilinė asmenybė – „juodojo bliuzo baltasis karalius“ – John Mayall su grupe „The Bluesbreakers“. Šis išskirtinis koncertas, skirtas tikro ir kokybiško bliuzo mėgėjams, vyks Vilniuje, „Forum palace“ salėje.
Dar kitaip – britų bliuzo tėvu – vadinamas John Mayall gimė 1933 m. lapkričio 29 d. netoli Mančesterio, D.Britanijoje. Jo tėvas turėjo gausią plokštelių kolekciją, todėl sūnus susidomėjo muzika ir gitara gana anksti – trylikos metų. Tačiau rimtai groti bliuzą John Mayall pradėjo tik sulaukęs trisdešimties ir persikėlęs gyventi į Londoną, kur sukūrė grupę “John Mayall & The Bluesbreakers”.
Per du pirmuosius grupės gyvavimo metus muzikantų kaita grupėje buvo įspūdinga. 1965 metais į grupę atėjo Eric’as Clapton’as, su kuriuo buvo įrašytas pirmasis ir tikriausiai pats geriausias grupės istorijoje albumas “Bluesbreakers With Eric Clapton“. Po šio albumo grupė tapo žinoma visame pasaulyje, tačiau E.Clapton netrukus paliko grupę, nes pradėjo kitą savo karjeros etapą su kolektyvu „Cream“.
Septintame dešimtametyje kartu su John Mayall grupėje grojo tokie atlikėjai kaip Peter Green, Mick Fleetwood, Andy Fraser, Mick Taylor ar Jack Bruce. Šie muzikantai ilgainiui tapo ryškiausiomis britiškojo roko žvaigždėmis, sukūrusiomis tokias grupes kaip „Cream“, „Fleetwood Mac“, „Free“, „Juicy Lucy“, „Colloseum“, „Rolling stones“ ir kt.
1969–aisiais “John Mayall & The Bluesbreakers” tampa populiarūs ir Amerikoje. John Mayall tiek sužavėjo Amerikos kultūra ir klimatas, kad jis persikėlė į Los Andželą, kur gyvena iki šių dienų. Ten jis subūrė aplink save naujus muzikantus ir toliau populiarino bliuzą. 70-šimtaisiais jo grupėje grojo Blue Mitchell, Red Holloway, Larry Taylor ir Harvey Mandel. Tuo pat metu “John Mayall & The Bluesbreakers” įvairiuose koncertuose grupė pasirodo su tokiomis žvaigždėmis kaip John Lee Hooker ir T-Bone Waker. 1979 metais grupės veikla trumpam aprimo. Pirma, dėl sumažėjusio dėmesio bliuzui, antra, grupės lyderį užklupo šeimyninės problemos. Tačiau po 3 metų pertraukos John Mayall atgaivino grupę “The Bluesbrakers”. Prie grupės prisijungė Coco Montoya ir Walter Trout.
XX a. pabaigoje John Mayall išleido nemažai puikių bliuzroko albumų ir mėgavosi milžinišku populiarumu visame pasaulyje. 2001 metais albumo “Along For The Ride“ įrašui John Mayall subūrė daugumą savo buvusių kolegų: Peter Green, Mick Taylor, Mick Fleetwood ir kitus rokerius – Billy Gibbons iš ZZ TOP, Steve Miller, Billy Preston, Jeff Healey, Gary Moore bei kitus atlikėjus.
Žiūrint į John Mayall koncertinį grafiką, neatrodo, kad jis, būdamas 75-erių, galvotų apie poilsį. Jis – gyva bliuzo legenda ir toli gražu dar nepasakė savo paskutinio žodžio. Žodžio, kuris sudarytas iš gyvo, originalaus, tikro BLIUZO.

Rugpjūčio 2-3 d. (Čia man asmeniškai) Grigiškių VASARA 2008 Poilsio namai “Guosta“ Prienų raj. Stakliškių kaimas Guosto ežeras

Rugpjūčio 7-10 d. Festivalis Baltijos Garsas 2008 Kernavėje

http://www.myspace.com/baltijosgarsas

„Baltijos Garsas“ yra tarptautinis roko festivalis, kiekvieną vasarą vykstantis vaizdingoje vietovėje šalia Kernavės, Valiūkiškių kaime, „Arvydo sodyboje“. Šio festivalio idėja – įvairiausių pakraipų rokas. Akustiniai bardai, bliuzas, hard-rokas, psichodelika, folkas, art-rokas ir progresyvas, alternatyvus rokas, indie, avangardas bei eksperimentika – visos šios skirtingos pakraipos su savo unikalia nuotaika, emocijomis ir prasme puikiai dera kartu, o jas vienija ta pati roko muzikos dvasia, mąstymas ir gyvenimo būdas.

„…Ir jūs pažinsite roką, ir rokas išlaisvins jus…“ (Bg. 1:01)

Rugpjūčio 15 – 16 d. VISAGINO COUNTRY 2008

Lucie Diamond (Jungtinė Karalystė) www.luciediamond.co.uk
George Hamilton IV (JAV) www.MySpace.com/GeorgeHamiltonIV
George Hamilton V (JAV) www.MySpace.com/GeorgeHamiltonV
Colorado (Lenkija) www.MySpace.com/GeorgeVandColoradoBand
Brian Sklar and „The Tex Pistols“ (Kanada) www.texpistols.com
Vivien Searcy (Švedija) www.viviensearcy.com
NightHawk (Vokietija/JAV) www.nighthawkband.de
Pete Anderson (Latvija) www.pete-anderson.com
Gunnar Thomas (Norvegija) www.gthomas.no
„Sexy Texas“ (Lenkija) www.sexytexas.pl
Virgis Stakėnas (Lietuva) www.stakenas.ot.lt
„Jonis” (Lietuva) www.jonis.lt

Rugpjūčio 22-24 Vienuoliktasis šiuolaikinės baltiškos kultūros ir muzikos festivalis

„Mėnuo Juodaragis“ Zarasuose

http://www.myspace.com/menuojuodaragis

Vienuoliktasis nepriklausomos muzikos ir šiuolaikinės baltiškos kultūros festivalis Mėnuo Juodaragis šiemet antrą kartą vyks pasakiškoje ežero saloje Zarasuose, – rugpjūčio 22-24 dienomis jis palydės nostalgišką vasarą ir sutiks žvaigždėtą rudenį. Tai vienas iš seniausiai Baltijos šalyse organizuojamų festivalių, išsiskiriantis unikalia idėja, savita programa ir jaukia gamtos aplinka po atviru dangumi.

Šiemet MJR scenose išvysime dar daugiau nuostabių ir nepakartojamų kūrėjų iš Lietuvos ir įvairių Europos šalių. Planuojama įrengti ir trečiąją sceną, skirtą grynajam folklorui bei dainuojamąjai poezijai. Jūsų taip pat laukia išskirtinės paskaitos, kino filmų programa, dar didesnis amatų kiemas, pažintiniai žygiai, tradicinės vakaronės, turnyrai, salos medžiai, pievos, ugnys ir vandenys.

MJR 2008 pagrindine tema taps AITVARAI – mįslingos mitologinės būtybės, saugančios namus.

SPIRITUAL FRONT It http://www.myspace.com/spiritualfront
Matt Howden /SIEBEN UK http://www.myspace.com/matthowden7
Andrius MAMONTOVAS Lt http://www.myspace.com/andriusmamontovas
Aistė Smilgevičiūtė ir SKYLĖ Lt
Algirdas Klova ir VYDRAGA Lt
ATALYJA Lt http://www.myspace.com/atalyja
KŪLGRINDA Lt http://www.myspace.com/kulgrindaunofficial
VON THRONSTAHL De http://www.myspace.com/vonthronstahlfansite
OBTEST Lt http://www.myspace.com/obtestofficial

ESSA By
DRUVA By
ŽVAIGŽDUMĖNIJA Lt
Driezhas Lt
Vaikų Namai Lt
GIRNŲ GIESMĖS Lt
ANDAJA Lt
VILKDUJA Lt
LYS Lt
OBŠRR Lt
SPANXTI Lt
PIEVOS Lt
VIHR Ru/Lt
BRĖKŠTA Lt

Mano bliuzas ir muzika internete

Jau seniau įkėliau senąji gerąjį popsą, kur didžioji atrinktos muzikos dalis mano jaunystės laikų – iki 2000- tųjų. O man (gal ir jums) popsas greitokai nusibosta. Nors, praėjus tam tikram laiko tarpui, pasiilgsti vėl kažko (iš popso – jaunystės nostalgija) ir mėgini paklausyti dar syk. Paklausai.

Tačiau yra muzika, kurią galiu klausyti atrasdamas vis kažką naujo ir naujo…

Nors dėl skonio, aišku, nesiginčijama, tačiau kiekvienas savo biografijoje gali susekti savo mėgstamos muzikos progresą (regresas muzikos klausyme tikrai retesnis ir, mano nuomone, gali būti sąlygotas tik tam tikros, nepalankios aplinkos, pvz. kalėjimo – tikro arba virtualaus) Todėl nebekalbėsiu apie progresus – regresus, kas norėjo – tas suprato.

Ir kokiais keliais muzikoje bekeliausim, jeigu keliausim, vistiek ateisim prie daugelio šiuolaikinės muzikos stilių tėvo – bliuzo. Nuo jo viskas ir prasidėjo…

Prasidėjo, ir vystėsi naujos šiuolaikinės muzikos kryptys, bet bliuzas sugebėjo išlikti savarankiška, gyva ir gyvybinga (toliau gyvenančia ir besivystančia) muzikos tėkme. Gyva, davusia gyvybę šiek tiek labiau suvaržytam savo vaikui – rokenrolui, ir daug laisvesniam savo vaikui – džiazui.

Neapsiriboju tik bliuzu – juk dar Diukas Elingtonas pasakė, kad yra dvi muzikos rūšys – gera muzika ir kitokios rūšies (“There’s two kinds of music, good music and the other kind“).

Klausykim ir šiuolaikinės muzikos, (ji prasidėjo jau 19 amžiuje – dodekafonija, aleatorika, serializmas ir t. t. ir pan.) Konkrečioji, elektroninė ir kompiuterinė muzika. Grafinė ir veiksmo muzika. Minimalistinė muzika. Postmoderni muzika. Hip-hopas. Elektroninė šokių muzika…

O klasika! Klasika – juk tai praėjusių amžių popsas! Užkonservuotas truputį. Žavus be galo… ir mano mėgstamas. Apie klasiką jau daug yra mano juodraščiuose ir rašysiu dar. Yra mano klasikos kampelis maispejse: http://www.myspace.com/gintasvaigys

Ir yra nemažai maispejsinių draugų – klasikos atlikėjų ir kompozitorių.

Visgi šiandien:

Turint, ar neturint laiko, bliuzo gerbėjams siūlau savo bliuzoteką – tas keturkampis Blues Gintas music pirmiausia iš rinkinio Blues Masters – 18 CD compilation – Urban blues (miestietiškas), Texas, Postwar (pokarinis) Chicago blues, Harmonica blues, Jump blues, ir t. t. ir pan. (ko dar nėra, bus vėliau). Ir muzikos vis daugės ( įkelt irgi truputį užima laiko). Ir po to atrinkinėju radijui (mažesnis žydras kvadratėlis – winampui) Pac ;D klausau ir kitiems siūlau…

(čia paspaudę nubėgsit į mediamaster.com ir galėsit susikurti savo kolekciją) dešinėje. Rasite ir bliuzo kelio pradžią ir šiuolaikinį bliuzą. Bliuzas sudėliotas į lentynėles,

Ir vėliau patikrinkit. Pažadu, kad tai bus ilgai gyva.

2008 bliuzo naktų dalyvių sąrašas

Atnaujintas bliuzo naktų puslapis ir dalyvių sąrašas (kaip ir mano tinklarašty jau įdėtos ir nuorodos kur galima paklausyti muzikos), todėl atnaujinu ir aš:

www.bliuzonaktys.lt praneša:

2008 bliuzo naktų dalyvių sąrašas:

„Bliuzo naktyse 2008” – geriausias Jungtinės Karalystės bliuzmenas

http://www.myspace.com/paullambkingsnakes

Geriausiu Jungtinės Karalystės bliuzo atlikėju šešis kartus tituluotas Paulas Lambas ir jo grupė „The King Snakes“ šių metų liepos mėnesį koncertuos Lietuvoje. Liepos 4-5 dienomis Varniuose, prie Lūksto ežero (Telšių raj.) vyksiančiame 16-ajame tarptautiniame bliuzo festivalyje „Bliuzo naktys 2008“ grupė „Paul Lamb & the King Snakes“ pristatys gerbėjų ir kritikų liaupsėmis sutiktą albumą „Snakes and Ladders“.

„Lūpinės armonikėlės virtuozas P.Lambas ir jo grupė „The King Snakes“ yra vieni talentingiausių bliuzo atlikėjų Europoje. Jų atliekamas bliuzas ne tik pasižymi išskirtinu profesionalumu, bet ir atskleidžia tikrąją šio žanro magiją. Turuose grupė praleidžia iki 290 dienų per metus, tad labai džiaugiamės, kad pavyko susitarti dėl „Bliuzo naktų 2008“ festivalio įtraukimą į P.Lambo ir jo grupės turnė grafiką“, – pranešime spaudai kalbėjo festivalio „Bliuzo naktys 2008“ prodiuseris Algirdas Barniškis-Blėka.

Nuo 1991 metų „Paul Lamb & the King Snakes“ metiniuose BBC apdovanojimuose net penkis kartus buvo pripažinta geriausia Didžiosios Britanijos bliuzo grupe, jų albumai keturis kartus tituluoti geriausiais metų bliuzo albumais. P.Lambas yra įtrauktas į Britų bliuzo šlovės galeriją, daug apdovanojimų yra pelnę ir jo grupės „The King Snakes“ nariai.

Kilęs iš pramoninio Newcastle miesto, P.Lambas pradėjo savo karjerą būdamas vos penkiolikos metų. Netrukus jaunasis talentas atstovavo Jungtinei Karalystei Pasauliniame lūpinės armonikėlės čempionate, kur užėmė antrą vietą. Išpuoselėtas atsidavimas ir aistra bliuzui lėmė šio atlikėjo įsitvirtinimą tarp elitinių lūpinės armonikėlės meistrų. P.Lambo virtuoziškas partijas galima išgirsti tokių roko grandų kaip „The Who“ ar Rod Stewart dainose. „P.Lambui ir jo grupei „The King Snakes“ būdingas nuostabus meistriškumo ir improvizacijos derinys. Kol Paulas Lambas gyvas, bliuzas gerose rankose“, – naujausio grupės albumo „Snakes & Ladders“ recenzijoje teigia bliuzo korifėjus Gordonas „Buzz“ Brownas.

„Paul Lamb & the King Snakes“ – ne vienintelė pasaulinio garso bliuzo įžymybė, šiais metais atvyksianti į Lūksto pakrantėje rengiamą festivalį „Bliuzo naktys 2008“. „Bliuzo naktų“ lankytojus harmoningais bliuzo ir soul deriniais džiugins ir amerikietis Tadas Robinsonas, šiais metais nominuotas net dviem prestižiniams JAV „Blues Music Awards 2008“ apdovanojimams bei paskelbtas vienu iš penkių geriausių soul ir bliuzo atlikėjų.

TAD ROBINSON (USA)
http://www.myspace.com/tadrobinson

Gegužės pradžioje JAV vykusioje prestižinėje „Blues Music Awards 2008“ apdovanojimų ceremonijoje dviejose kategorijose nominuotas JAV soulo muzikos korifėjus Tadas Robinsonas šių metų liepos mėnesį koncertuos Lietuvoje. Amerikietiško soulo guru vadinamas T.Robinsonas koncertuos liepos 4-5 d. Varniuose, prie Lūksto ežero (Telšių raj.) vyksiančiame 16-ajame tradiciniame tarptautiniame festivalyje „Bliuzo naktys 2008“.

„Po du paskutinius T.Robinsono albumus „Did You Ever Wonder?“ ir „New Point of View“ lydėjusių muzikos kritikų visiems bliuzo ir soulo gerbėjams akivaizdu, kad T.Robinsonas šiuo metu yra savo karjeros zenite. Neabejoju, kad jo ypatingo tembro balsas ir lūpinės armonikėlės solo prie „Bliuzo naktų 2008“ scenos sutrauks tiek nuolatinius festivalio lankytojus, tiek pirmąkart atvykusius į šią po atviru dangumi vykstančią bliuzo fiestą“, – teigė festivalio „Bliuzo naktys 2008“ prodiuseris Algirdas Barniškis-Blėka.

Praėjusiais metais T.Robinsono išleistas albumas „New Point of View“ pateko į geriausių 2007-ųjų bliuzo albumų penkioliktuką, o pats T.Robinsonas prieš dvi savaites buvo nominuotas net dviem prestižiniams „Blues Music Awards 2008“ apdovanojimams. Amerikietis paskelbtas vienu iš penkių geriausių soulo ir bliuzo atlikėjų, o „New Point of View“ – vienu iš penkių pretendentų gauti geriausio 2007 metų soulo ir bliuzo albumo apdovanojimą.

„Kai T.Robinsonas mirs, jis keliaus į soulo rojų – vietą, rezervuotą vos keliems žmonėms“, – apie kolegą yra sakęs „Grammy“ nominantas Otis Clay.

Niujorke užaugusio „mėlynakio soulo atlikėjo“ („blue eyed soul singer“) dainos kritikų vertinamos dėl puikiai derinamų bliuzo, soulo ir poezijos elementų. Užsitarnavęs pagarbą JAV rytinės pakrantės bliuzo bendruomenėje, į plačiuosius muzikos vandenis T.Robinsonas pirmąkart išplaukė su grupe „Dave Specter & the Bluebirds“. 1994 m. išleistas bendras šios kompanijos ir T.Robinsono albumas „Blueplicity“ susilaukė itin teigiamo kritikų ir gerbėjų įvertinimo. Tais pačiais metais amerikietis išleido pirmąjį solinį albumą „One to Infinity“. Vėliau atlikėjas eksperimentavo su soulo ir bliuzo muzika, išleido perdainuotų Janis Joplin kūrinių albumą.

Lūksto ežero pakrantėje nuo didžiosios „Bliuzo naktų 2008“ scenos T.Robinsonas atliks geriausius kūrinius iš dviejų paskutinių itin didelio pasisekimo sulaukusių albumų, jei publika pageidaus – ir kelias hipių dievaitės Janis Joplin dainas. T.Robinsono pėdsakas atsiras „Kanopų“ alėjoje Lūksto ežero pakrantėje, šalia kitų žvaigždžių, aplankiusių Varnius per pastaruosius 15 metų, pėdų atspaudų.

Pastovūs bliuzo naktų svečiai:

Latvian Blues band(LV)
http://www.myspace.com/latvianbluesband

ALEX ROSSI(BR)
http://www.myspace.com/itsalexrossi
http://www.alexandrerossi.com/

SIDETRACK (NOR)
http://www.myspace.com/sidetrackblues

Lance Harrison (USA)
http://www.myspace.com/lanceharrisonband

Jostein Forsberg (NOR)
http://www.myspace.com/spoonfulofblues

Khaliff “Wailin“ Walter(USA)
http://www.myspace.com/khalifwailinwalter

Road Band(LT)
http://www.myspace.com/theroadbandmusic

SideTrack(NOR)
http://www.myspace.com/sidetrackblues

Blues Makers(LT)
http://www.blues.lt/bluesmakers

Arina(LT)

http://www.arinablues.lt/
http://www.myspace.com/vetobank

Bites Bues band(LV)
http://www.bluesclub.lv/

Bullfrog Brown (EST)
http://www.myspace.com/bullfrogbrown


Mirta & Co(LV)

A.Belkin Trio (LT)

Dalyvių sąrašas dar pilnės…

Džiazas ir bliuzas: draugai ar priešai

http://jazz.scene.lt/num5/reviews/8.html

Gintaras Radauskas

Džiazas ir bliuzas: draugai ar priešai

Iš pradžių leiskite nekukliai pareikšti nuomonę – draugai. Galbūt net broliai. Bliuzas vyresnysis, džiazas jaunesnysis. Šią tiesą dabar ir pabandysiu įrodyti ir išdėstyti. Aišku, vadinamieji džiazo puristai rašinio neskaitys – neva „skirk džiazą nuo bliuzo, kvaily!“; bet, šiaip ar taip, būtent dėl to tokie ekspertai ir yra naujieji muzikos rasistai.

Būna akimirkų, kai ruošdamasis kam nors pasakoti apie bliuzą, suprantu, kad tiksliai apibūdinti bliuzo neįmanoma. Geriau jau šis žodis, blues, nebūtų buvęs išrastas. Visų pirma, egzistuoja gramatinis neapibrėžtumas, nevienareikšmiškumas – anglakalbiai ir dabar svyruoja tarp vienaskaitos ir daugiskaitos, blue ir blues. Gerai, kad kalbant lietuviškai tokių problemų nekyla.

Neįmanomas net apytikslis muzikinio stiliaus apibrėžimas. Auksiniame džiazui trečiajame XX a. dešimtmetyje terminas blues tapo labai madingas ir pradėtas netvarkingai vartoti pačioms įvairiausioms muzikos nuotaikoms apibūdinti. Nuo pagirių iki nuobodulio. Nuo begalinio džiaugsmo iki rūsčios depresijos. Džiazo rasistai šioje vietoje vėl liktų nepatenkinti – jie bliuzą nuo džiazą turbūt ir apkurtę atskirtų. Tačiau bent aš nedrįsčiau Noelio Cowardo „Twentieth Century Blues“

Robin Trower (20th century blues / Charlie Vitamine Band)

lyginti su Bessie Smith ir jos „Empty Bed Blues“ – nors abiem atvejais skamba bliuzas, kūrinius skiria milijonai šviesmečių. Ir visai ne laiko prasme.Tikriausiai panašiai absurdiška būtų tapatinti John‘ą Lee Hookerį su Ray‘umi Charles‘u.

Bessie Smith – St. Louis blues

Lyg to būtų negana, sumaišties migla gaubia ir tikslią bliuzo struktūrą. Šiaip pakankamai paprasta žinoti, kad elementarią bliuzo formą sudaro 12 taktų posmas. O tą posmą sudaro 3 pagrindiniai akordai – tonika, subdominantė ir dominantė. Arba, šnekant muzikinių ženklų kalba – C, C major, F major, G 7. Taip, tuomet bliuzas tikrai būtų neįdomus vienalytis grojimo būdas. Tačiau pabandykite į tokius ganėtinai primityvius (nors vis tiek žavius) rėmus įsprausti, pavyzdžiui, Didžiojo Billo Broonzy kūrinius, kurie išsiplečia iki 13 su puse ar 15 taktų. Pabandykite išjuokti tokius standartus kaip „Limehouse Blues“

Django Reinhardt – Limehouse Blues

ar „Jazz Me Blues“. O šie į tradicinį bliuzą visai nepanašūs, nors ir laikomi tipiniais bliuzo kūriniais.

Woody Herman 1963-Jazz Me Blues

Pažvelkime į bliuzą iš arčiau. Kai muzikantas pareiškia, kad improvizuos ar džemuos 12 taktų bliuzo tema, iš tikrųjų jis savo improvizaciją „įkinkys“ į harmoninę 12 taktų seką, kuri atrodys maždaug taip: C, C, C, C7, F, F, C, C, G7, G7, C, C.

Galimybės improvizuoti kiek susiaurėja, tačiau jų vis tiek lieka. Be abejo, sparčiai besivystęs džiazas išsiugdė harmoninį išprusimą ir 3 pagrindinius akordus praturtino tęsiniais, arba, kaip pasakytų mūsų tarpukario elitas, obalsiais. Taigi džiazas – bliuzo tęsinys? Iš tiesų, iš minėtųjų 12 taktų išsiplėtojo nesuskaičiuojama daugybė džiazo kompozicijų, „akimirkos“ ekspromtizmų.

Tačiau pasirausus po didįjį voratinklį, aiškėja, kad jau ankstyviausias bliuzas buvo pati laisviausia improvizacija. Būtų sunku numatyti, kad pietinių Amerikos valstijų plantacijose plušantis samdomas darbininkas XIX a. pabaigoje dainuodamas „tilptų“ į 12 taktų.

Gerai, tarkime, scenoje pasirodo antikvarinis bliuzo muzikantas ir, pasitelkdamas gitarą, pradeda dainuoti bliuzą. Jo improvizacija kiek kitokia, ne šiuolaikinė – naudodamas tą pačią 3 akordų harmoninę struktūrą, bliuzmenas pirmuosiuose 2 taktuose sudainuos, pavyzdžiui, „I lay down las‘ night, turnin‘ from side to side“, 3 ir 4 taktus užpildys gitaros frazuotėmis, tuo pačiu metu ruošdamasis naujam akordui 5-ajame takte. Tie patys žodžiai ir tos pačios instrumentinės frazuotės bus atitinkamai pakartoti 5 ir 6 bei 7 ir 8 taktuose. Tada, 9 ir 10 taktuose muzikantas atsilieps į savo pirmąją frazę – „I was not sick, I was just dissatisfied“ – ir gitaros brazdinimu užpildys 11 ir 12 taktus, pereidamas prie naujo posmelio. Improvizacija čia slypi būtent instrumentiniuose atsakymuose į vokalines frazes – ankstyvojo bliuzo (country blues) atstovai tuos atsakymus ryškiai išplėsdavo, kitaip, tariant, „užsibirzgindavo“, o tuo pačiu ir iškrypdavo iš ne itin lanksčios 12 taktų formulės. Tokius nukrypimus vėliau perėmė tarpukario džiazo muzikantai.

Reikia pasakyti, kad bliuzas, kaip, beje, ir džiazas, išpopuliarėjo bene tuo pačiu metu, 1910-1920 metais, Amerikoje susidūrus afrikietiškai ir europietiškai muzikos kultūroms. Be abejo, viskas prasidėjo darbininkų laukuose Misisipėje, tačiau bliuzas savaime pasikeitė ir pasidarė kiek kosmopolitiškesnis. Europos muzikinė kultūra aiškesnė – jos harmoniją galima lengvai išrašyti įprastais muzikiniais ženklais, natomis. Afrikoje dauguma dainų ne guldavo ant popieriaus, o likdavo žmonių galvose. Todėl privažiavę Melodijos stotelę, Afrikos ir Europos troleibusai susiduria kaktomuša. Nors rakto ženklo ir diatoninės gamos pagalba užrašyti bliuzą ir džiazą ir įmanoma, lyginti to, kas užrašoma, su tuo, kas grojama ir ypač dainuojama, neįmanoma. Visi džiazo muzikos studentai žino, kad „bliuzinės natos“, stiliui suteikiančios tipiškos melancholijos ir tamsumo, septynių natų gamoje yra trečiasis, septintasis ir kartais penktasis laipsniai. Tačiau dainuojamos jos švarios būna retai.

Galbūt kažkada atrodė, kad bliuzas taip ir liks Misisipės plantacijose, tačiau greitai country bliuzas tapo bepradedančio žydėti XX a. pradžios džiazo pagrindine sudedamąja dalimi. Kai kurie muzikologai teigia, jog džiazas yra tik bliuzo pritaikymas europietiškai muzikai (arba atvirkščiai pastarosios pritaikymas bliuzui). Bet, kaip jau minėjau, turbūt tokia sintezė buvo būtina globalesnei sėkmei. Bliuzas “apvaisino“ džiazą vos šiam atsiradus, tad džiazo rasistai bliuzui turėtų dėkoti – be jo galbūt ir džiazo nebūtų buvę. Tada nebūtų kas dešimto lietuvio-džiazmeno, nebūtų šito tinklapio. Nebūtų nieko.