• Kategorijos

  • No Instagram images were found.

Dainų istorijos – Blue canary – žydrų kanarėlių nebūna

3 yellow canaries

Blue Canary

BLUE CANARY
(Vincent C. Fiorino)
Dinah Shore

Blue canary, she feels so blue
She cries and sighs, she waits for you
Blue canary, the whole day long
She cries and tries to sing a song

Boy canary will sing a tango
He will sing a sweet lullaby
He will try to chase your blues away
So please sweetheart, don’t cry

Blue canary, don’t feel so blue
For I know just what to do
It won’t take long to sing this song
And then fly home to you

Blue blue blue canary
Tweet tweet tweet the whole day long
She cries and sighs and tries
To tweet tweet tweet, to sing a song

Blue blue blue canary
Tweet tweet tweet the whole day long
She cries and sighs and tries
To tweet tweet tweet, to sing a song

The mime-group “Actors“ – Blue canary (Лицедеи)

Blue canary – garsiausias mimų grupės “Лицедеи“ numeris, jų vizitinė kortelė aštuntame ir devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Apie numerio sukūrimą pasakojama, kad kluonas Robertas Gorodeckis kolekcionavęs plokšteles, kartą paklausęs “Blue canary“ iš savo kolekcijos, ir net nelabai suprasdamas apie ką ten dainuojama, pamėgino sukurti numerį trims mimams. Pradėjęs dirbti su “Licedei“, numerį parodė jiems. Viačeslavas Poluninas (vadovas) numeriu susižavėjo. Pirmą kartą “Blue canary“ buvo atliktas 1981 Leningrado jaunimo rūmuose. Scenoje stovėjo Robertas Gorodeckis, Nikolajus Terentjevas ir Valerijus Keftas.

Daina „Blue canary

Dainos autorius Vince Fiorino. Vince Fiorino grojo tūba “džiazo karalium“ vadinto Paul Whiteman (pagal su juo nufilmuoto filmo pavadinimą) orkestre. Vėliau Vince sukūrė nuosavą ansamblį ir atidarė Floridoje naktinį klubą kur grodavo ir įrašinėdavo savo kūrinius. Vienas iš žinomiausių plokštelė – “Golden tuba“.

Dainos Blue canary žodžius ir muziką Vince Fiorino parašė 1953 metais, žymiai Holivudo aktorei ir daininkei Dinah Shore. Tais pačiais metais dainą įrašė ir paties autoriaus “Vince Fiorino orchestra“ su orkestro dainininke Tina. Kita žinoma Fiorino daina Red canary, įgrota Vice Fiorino trio (mano nuomone , deja, neprilygsta grakštumu ir lengvumu ankstesnei).

Red canary –  Čia galit pasiklausyti ir atsisiųsti boomp3.com

Vėliau Blue canary dainavo daugelis žymių dainininkų ir originalo (anglų kalba) ir kitomis kalbomis. Tarp jų ir Licedėjų fonogramoje girdimas bulgarų duetas Marija Koseva ir Nikola Tomov, kurių itališką kanarėlės versiją išleido ir sovietinė plokštelių firma “Melodija“, Bela Sanders su orkestru 1953 (vokiškai), Elder Barber,1954 (ispaniškai) – “Canario triste“ir italų daininkai Marisa Fiordaliso & Carlo Buti, 1956.

Marisa Fiordaliso & Carlo Buti – Čia galit pasiklausyti ir atsisiųstiboomp3.com

Daina buvo populiari Japonijoj, ją japoniškai dainavo Jokimura Idzumi, Pedro & Capricious, irgi skirtingomis versijomis japonų kalba. Dainą dainavo The Peanuts, Frank Chickens (Kazuko Hohki ir Kazumi Taguchi)1984, Renate Holm ir dar daugelis kitų. Teko girdėti ir lietuviškai.

Kanarėlė

Kanarėle , paukšteli mielas , tu man pašvilpauk , pradžiugink sielą
Kanarėle , pasaulis mažas , tiek daug merginų ir visos gražios

Pačiulbėk joms tyliai tyliai , užburtos nakties serenadą
Kai alyvų kvapas verčia mirt nuo meilės , kaip iš bado
O gyvenimas vis eina , eina taip kad jo nesimato
Juk alyvų kvapas verčia mirt nuo meilės , kaip iš bado

Kanarėle , primink man vardą , to s kur mano likimą bando
Kanarėle , primink man dainą , ji kaip laimė – neturi kainos

Mano kanarėlė , ji viena mažam narvely
Ir čiulba ulba per dienas , į laisvę skrist negali
Mano kanarėle , mes abu labai panašūs
Dainuojam apie meilę sau vieni , nors nieks neprašo

Kanarėle , balseli mielas , tave išgirdus suvirpa siela
Kanarėle , dainų paukšteli , pas mano meilę parodyk kelią
青いカナリヤ Blue Canary

Itališki teksto variantai

Blue canary (Кarlo Butti dainuota versija, žodžių autorius Karera)
Blue canary di ramo in ramo,
Gorgheggi al vento il tuo richiamo.
Blue canary attend’ invano
Che torni al nido chi andò lontano.

Ogni fiore del mio giardino
Sullo stelo se l’è chinato
Ed ascolta intimidito
La tua favol’ accorata.

Sopra i rami del grande pino
Da quel nido dimenticato
S’ode a sera disperato
Il richiamo a chi è partito.

Blue canary che affidi al vento
Le tristi note del tuo tormento,
Blue canary nel bel tramonto
Ti sento amico del mio rimpianto.

Blue blue blue canary — tui, tui, tui — si perde l’eco
Se piangi o canti al tramontar — tui, tui — ripete il vento.

Čia galit pasiklausyti ir atsisiųstiboomp3.com

Blue canary (Kosevos ir Tomov versija)

Sakoma, kad čia dainuojama retu italų kalbos dialektu, kurio nebesupranta dabartiniai italai, tačiau greičiausiai Koseva ir Tomov itališkus žodžius mėgino atrinkti iš klausos, net nematę itališko teksto. Bet dainos atlikimas turbūt geriausias iš mano girdėtų ir ta italų kalba skamba kažkaip egzotiškai. Be to fonogramoje girdisi traukinys, durų girgždėjimas, kiti garsai – atrodo, kad tai kažkokio filmo fonogramos dalis. Deja nieko čia daugiau neatkapsčiau.

O kodėl Blue canary? Susidomėjau, vos išgirdęs tą dainą. Ir net pasižiūrėjau kaip atrodo kanarėlės. (Nors, kai atradau angliškus žodžius – viskas pasidarė aišku – Blue canary, don’t feel so blue…).

2268__500x375_3-white-throated-canary

O kanarėlės būna geltonos, būna pilkos. Žydrų kanarėlių nebūna. Tačiau čia reikia prisiminti, kad net itališkame dainos variante dainuojama angliškai “Blue canary“. Todėl, kad angliškai “blue“ reiškia ir liūdnas. Taigi daina vadinasi “liūdna kanarėlė“. Dar apie pavadinimą “Blue canary“ pasakojama, kad seniau šachtininkai kanarėles narveliuose imdavo į šachtas, kad apsisaugoti nuo apsinuodijimo dujomis. Jeigu jautri kanarėlė žūdavo, šachtininkai dar turėdavo laiko pasukti atgal ir išlikti gyvi. Todėl kanarėlė ir liūdna.

Dainų istorijos – Green, green grass Of Home – svajinga melodija – liūdna daina

*****

Tom Jones – Green, green grass Of Home

Po galais, kol spėjau parašyti – This video has been removed due to terms of use violation.

Bet buvo geras klipas – Tom Jones dainuojantis už grotų… Todėl ir nebepasitikiu internetu. Galima dar paieškoti – metacafe, googlevideo, ir t.t.

Įdedu kitą:

Country Dainą Green, green grass Of Home – “Žalia, žalia namų Žolė“ parašė Claude “Curly“ Putnam Jr., dainuota ir išpopuliarinta Porter Wagoner 1964 metais ir Bobby Bare 1965metais. 1966- aisiais Tom Jones iškėlė dainą į UK singlų čarto viršūnę ir išlaikė ten septynias savaites, atnešdama daininikui ir vėlesnių laimėjimų. Vėliau dainą perdainavo daugelis žymių dainininkų – Johnny Cash’as jo 1968 metų “ Johnny Cash at Folsom Prison“ albume, Joan Baez jos 1969 “David’s Album albume, 1971-aisiais Stompin’ Tom Connors jo“Stompin’ Tom Connors, ‘LIVE’ at the Horseshoe“ albume , ją dainavo Elvis Presley 1975-aisiais, dainavo Kenny Rogers savo 1977metų albume Kenny Rogers.

Green, Green Grass Of Home

The old home town looks the same,
As I step down from the train,
And there to greet me are my mamma and my poppa;
Down the road I look, and there runs Mary,
Hair of gold, lips like cherries,
It’s good to touch the green, green grass of home.
CHORUS:
Yes, they’ll all come to meet me,
Arms a-reachin’, smilin’ sweetly,
It’s good to touch the green, green grass of home,

The old house is still standin,
‘Though the paint is cracked and dry,
And there’s that old oak tree,
That I used to play in.
Down the lane I’ll walk with my sweet Mary,
Hair of gold and lips like cherries,
It’s good to touch the green, green grass of home.

Then I awake and look around me,
At the four gray walls that surround me,
And I realize …Yes… I was only dreaming,
For there’s a guard and a sad old padre,
Arm in arm we’ll walk at daybreak,
And at last I’ll touch the green green grass of home.

Yes, they’ll all come to see me
in the shade of that old oak tree,
as they lay me ‘neath the green, green grass of home.

Dainuojama apie žmogų buvusį toli, pasiilgusį namų. “Senas namas vis toks pat. Kai aš išlipsiu iš traukinio, mane pasitiks ir pasveikins tėtis ir mama, aš pažvelgsiu į kelią ir pamatysiu atbėgančią mylimąją Meri – auksiniai plaukai ir lūpos kaip vyšnios. Ir gera bus paliesti žalią, žalią namų žolę. Taip! maloniai šypsodamiesi, ištiesę rankas jie visi ateina manęs pasitikti… Tebestovi senas namas išdžiūvusiomis sienomis, suskeldėjusiais dažais , tebėra senas ąžuolas kur aš žaisdavau, o aš einu keliuku su savo saldžiąja Meri ir gera paliesti žalią namų žolę…“

“Tada aš prabundu ir pamatau keturias pilkas sienas ir suprantu, kad tik sapnavau. Šalia budi sargyba ir senas liūdnas kunigas, kurie auštant nuves mane už rankos ir pagaliau aš paliesiu žalią namų žolę.“ Taip dainuoja kalinys mirtiniinkas, laukiantis egzekucijos – jis sugrįš namo, prie žalios namų žolės tik tam, kad būtų palaidotas. “Taip, jie visi atvyks, kad pamatytų mane to seno ąžuolo šešėlyje, kadangi jie paliks mane ‘po žalia, žalia namų žole.“

Joan Baez – The Green Green Grass Of Home

Išversta į daugybę kalbų daina susilaukė populiarumo ir kitose šalyse – Švedijoje (“En sång en gång för längese’n“), Serbijoje (“Zelena trava doma mog“), vėliau ir kitose. Esu girdėjęs ir lietuvišką variantą. Pirmąkart – dainuojamą išeivijos dainininkės Vandos Stonkus (apie ją ir jos dar sovietmečiu klajojusius įrašus planuoju parašyti vėliau). Girdėjau ir naujesnį bei geresnį vertimo variantą, gaila nežinau kieno.

Elvis Presley – Green, green grass of home

Įdomu, kad žmonės, nepataisomu optimizmu dažnai mėgina ištaisyti liūdnas dainas ar liūdnus pasakojimus. (Apie Kiwi istoriją jau turiu juodrašty). Hepiendas būtinas. Šioje dainoje norvegų dainininkas Tor Endresen pakeitė tik kelis paskutinio stulpelio žodžius “ For there’s a guard and a sad old padre,“ (čia sargyba ir senas liūdnas kunigas) į “there’s a garden and a sad old partridge“ (čia sodas ir sena liūdna kurapka) ir daina, ypatingai nepakeitusi net žodžių skambesio, įgavo visiškai kitokią prasmę. Nuėjo velniop dainos tragizmas, netikėti posūkiai, sakyčiau – net meninė vertė ir visa romantika. Liko blizgantis šlageris. Kaip popierinės (plastmasinės) gėlės.

Dainų istorijos – Midnight Special

Kadangi wordpress.com nepriima video iš MySpace, apie šią dainą siūlau pažiūrėti vaigys.lt

CCR-MIdnight Special

THE MIDNIGHT SPECIAL

(Traditional – Arrangement by J.C. Fogerty)

Well, you wake up in the mornin’, you hear the work bell ring,
And they march you to the table to see the same old thing.
Ain’t no food upon the table, and no pork up in the pan.
But you better not complain, boy, you get in trouble with the man.

CHORUS:
Let the Midnight Special shine a light on me,
Let the Midnight Special shine a light on me,
Let the Midnight Special shine a light on me,
Let the Midnight Special shine a everlovin’ light on me.

Yonder come miss Rosie, how in the world did you know?
By the way she wears her apron, and the clothes she wore.
Umbrella on her shoulder, piece of paper in her hand;
She come to see the gov’nor, she wants to free her man.

CHORUS:
Let the Midnight Special shine a light on me,
Let the Midnight Special shine a light on me,
Let the Midnight Special shine a light on me,
Let the Midnight Special shine a everlovin’ light on me.

If you’re ever in Houston, well, you better do the right;
You better not gamble, there, you better not fight, at all
Or the sheriff will grab ya and the boys will bring you down.
The next thing you know, boy, Oh! You’re prison bound.

CHORUS:
Let the Midnight Special shine a light on me,
Let the Midnight Special shine a light on me,
Let the Midnight Special shine a light on me,
Let the Midnight Special shine a everlovin’ light on me.

Ėėė, mes su ta daina užaugom… Ir su visais Creedece Clearwater Revival. Sako ir dabar Amerikoj yra radijo stotys, grojančios tik jų muziką.

Anais laikais vaikščiojo su gitara bitlai (iš mažosiosios, iš mažiosios) … Tai buvo tolimooos ir tuo žavinčios, kultūros garsas. O gi reikia kaip nors lietuviškai… Negi dainuosi kaip vėlesnė Nerija Babilon upes (apie tai dar parašysiu). Ir Kernagisdainavo: “Dainuojam angliškai kaip mokam, Europai sukeliam daug juoko“.

Ir sugalvojom:

Bitė gylė nosį

Bitė gylė nosį – negaliu kvėpuot.
Bitė gylė širdį – negaliu dainuot.

Nosis kaip agurkas, šalu lalu mi,
O širdis skylėta, šalu lalu mi.

Aš tą baisią bitę nutariau nušaut,
Bitė išsigandus, ėmė smarkiai bliaut.

Bitę aš sugausiu, šalu lalu mi,
Plaukus jai nurausiu, šalu lalu mi.

Oi tu bite, bite, Bimbalo žmona,
Širdį man suėdei, kaip mano Ona

Ona mane barė, šalu lalu mi,
Iš namų išvarė, šalu lalu mi.

Dainuodavom sau ir šokiams. O tada man ir į galvą neateidavo, kad iš tiesų tai originali “traditional“ senovinė (liaudies;) Amerikos kalinių (ar apie kalinius) daina. Pirmasis užrašęs dainą, tiksliau versiją panašią į išgarsėjusią – Howard Odum 1905. Midnight Special – Vidurnakčio specialusis – traukinys važiiuodavęs nustatytu laiku ir veždavęs svarbiausiai – paštą. Juk kalbame apie laikus kai dar nebuvo interneto ;). Sam Collins firmoje Gennett records įrašė dainą 1927 su pavadinimu “The Midnight Special Blues – Vidurnakčio ypatingasis bliuzas“. Dainos žodžiai dar artimesni tradiciniams (liaudies). Tik vietoj mums žinomos miss Rosie, ten ateina Little Nora, bet su tais pačiais ketinimais. 1934 Huddie William “Lead Belly“ Ledbetter įrašė dainos versiją, klaidingai priskirdamas dainos autorystę John and Alan Lomax , knygos Best Loved American Folk Songs autoriams. Jie savo knygoje papasakojo tikrovišką istoriją apie dainą. Vidurnakčio specialusis traukinys iš Hiustono savo šviesomis apšviesdavo vienišo kalinio vienutę. Traukinio šviesa – išsigelbėjimo šviesa , traukinys galintis mus ištraukti iš kalėjimo sienų. Evangeliją primenantis pasakojimas, Evangelijos “Aš esu pasaulio šviesa“. Paprastesni aiškinimai sako, kad vidurnakčio specialusis traukinys tiesiog išveždavo laisvėn paleidžiamus kalinius:

Midnight Train – istorija MySpace

Tą dainą dainavo ir Johnny Rivers, Paul Evans, Big Joe Turner, dainavo šios dainos versijas ABBA, Mungo Jerry, Van Morrison, Odetta, D.O.A., Sonny Terry & Brownie McGhee, Little Richard, Buckwheat Zydeco, Mischief Brew, Josh White, Pete Seeger, Spencer Davis Group, Eric Clapton ir Paul McCartney taip pat dainavo šią dainą. Ji taip pat buvo išversta į Olandų kalbą “Schijn ‘n Lichtje op mij (Shine a light on me)“.

Prieš CCR-rinis žavus variantas – Johny Rivers, mano įdėtas MySpace (atkreipkit dėmesį į puikų šokių ansamblio darbą):

Johnny Rivers – The Midnight Special (Hullabaloo 1965)

Eksbitlo Paul McCartney – Midnight Special (live)

Paul McCartney – Midnight Special (live)

Gatvės dainininkas (Pike Place Market in Seattle) groja the Midnight Special su įvairiomis plastikinėmis talpomis.

The Midnight Special.

Dar vienas

Midnight Special

****

Žymioji tamsaodė dainininkė Odetta dainuoja Midnight Special.

Midnight Special

****

This is a classic blues by Huddie Ledbetter, professionally known as Lead Belly. I based this arrangement on the one Harry Lewman teaches in his video lesson, The Guitar of Lead Belly.

Midnight Special-Picasso’s

*****

M.S.G. – The Acoustic Blues Trio performs traditional Piedmont blues.

Midnight Special

Dainų istorijos – Delilah – Linksma melodija – be galo liūdna daina

Tom Jones Delilah

Delilah

I saw the light on the night that I passed by her window
I saw the flickering shadows of love on her blind
She was my woman
As she deceived me I watched and went out of my mind
My, my, my, Delilah
Why, why, why, Delilah
I could see that girl was no good for me
But I was lost like a slave that no man could free


At break of day when that man drove away, I was waiting
I cross the street to her house and she opened the door
She stood there laughing
I felt the knife in my hand and she laughed no more
My, my, my Delilah
Why, why, why Delilah
So before they come to break down the door
Forgive me Delilah I just couldn’t take any more

Dar viena daina, kurios svajinga valso melodija tik pabrėžia teksto tragizmą. Priskiriama prie taip vadinamų žudikų baladžių (“Murder ballads“). “Delilah“ daina, parašyta Les Reed ir Barry Mason, kurią įrašė ir išpopuliarino Tom Jones 1968.

Tom Jones (lyrinis herojus) dainuoja kaip apgaudinėjamas įsimylėjėlis, kuris šnipinėja savo mylimąją. Jis iš tolėliau pamato šviesą jos lange nakty, pamato besimylinčių šešėlius ant užuolaidų. “Ji buvo mano moteris!“ – pavydas jį veda iš proto. Jis supranta, kad mergina nėra jam tinkama, bet meilė jau pavertusi jį vergu.

Jis palaukia, kol prieš aušrą vyriškis išeis, tada bėga per gatvę prie jos durų, o ji atidaro duris ir juokiasi. Jis pajunta beturįs peilį rankoje. Ir ji daugiau nebesijuokia. Tada jis maldauja savo Dilailos atleidimo. Kol policija išlauš duris ir jį suims. Kitaip jis negalėjo.

Daina vėliau buvo dainuojama (ir parodijuojama) daugelio kitų dainininkų ir muzikantų: Bruce Dickinson, reggae stiliuje Horace Andy, goto roko grupė Inkubus Sukkubus jų albume Wild ir The Sensational Alex Harvey Band , kurio singlas pasiekė 7 vietą 1975 UK čartuose. Tas atlikimas visai groteskiškas, tai greičiau originalios dainos parodija.

The Sensational Alex Harvey Band – Delilah

Mano atminty – tai tėvų jaunystės mėgiama daina. Nors kai kažkada papasakojau mamai apie ką čia dainuojama, ji pasakė – „baisu“.

CARLOS JOHNSON su grupe – tikras Čikagos bliuzas su vaivorykšte

Liepos 17 d. Kaune, http://www.gmklubas.lt/

Čikagos bliuzas: CARLOS JOHNSON su grupe
http://www.myspace.com/carlosjohnsonblues

Įvyko Liepos 17 d. 19 val. Kaune, muzikinį gyvenimą pradedančioje Nemuno krantinės amfiteatro scenoje (prie Daugirdo g.). Video bus vėliau

Truputį vėlavęs derinant aparatūrą (girdėjome ir bandomąjį grojimą – vieną dainelę), koncertas prasidėjo prieš 20 valandą. Iš pradžių išklausėm geros muzikos klubo direktoriaus, gerbiamo Česlovo Švarplio trumpą kalbą ir pasidžiaugimą, kad pagaliau Nemuno krantinės amfiteatras baigtas, bei padėką klubo rėmėjams.

2008-07-17, CARLOS JOHNSON at Kaunas 001

Pagal skelbimus prieš tai geros muzikos klube grojęs Zach Prather buvo Čikagos bliuzo atstovas, o šito koncerto anonsuose gal reklamos sumetimais, gal kokiais kitokiais, buvo rašoma Čikagos bliuzrokas. Tačiau girdėjome tikrą ir žavų Čikagos bliuzą (kartais suskambantį panašiau į “fusion“, negu į roką) ir tiesiog vieno iš trijų bliuzo gitaros karalių – Alberto Kingo antrininką – taip pat kairiarankį ir taip pat grojantį apversta gitara (neperdaryta kairiarankiams, t. y. viršutinė styga ploniausia), virtuozą Carlos Johnson. Gal tik gitaros garsas truputį švelnesnis, negu A. Kingo “ateivių žvaigždėlaivio“. Klausant Carlos Johnson „mačiusio gyvenimo“, truputėlį aptrinto “Gibson’o“ verkimo, išgaunamo vieninteliu velniškai judriu pirštu – nykščiu, galima net suabejoti – gal toks grojimo stilius teisingiausias? Ir dar Carlos Johnson nuostabus, šiltas ir vyriškas, bliuzinis balsas.

 

Kartu grojo dar trys puikūs savo srities muzikantai. Tik koncerto programoje ir skelbimuose, greičiausiai įsivėlė netikslumų, arba sudėtis buvo pakeista (reikės dar kartą peržiūrėti vaizdajuostę). Buvo rašoma , kad kartu su Carl Lamont Johnson (vokalas, gitara), gros Melvin Carlisle – mušamieji, Timothy Gant – klavišiniai, Robert Bell – bosinė gitara. (Paskutinio koncerto Čikagoje recenzijos: kartu grojo Roosevelt “Hatt” Purifoy klavišininkas, Pookie Stiksas būgnai, Robert Bell bosinė gitara). Visgi atrodo, kad būgnais grojo Pookie Stiksas…

Carlos Johnson 005

Puikus klavišininkas, kurio žavūs ir uždegantys klavišinių solo ir pritarimas puikiai papildė ir “kalbėjosi“ su Maestro gitara. Jaunesnieji – ritmo grupė puikiai laikė ritmą, be to viename iš kūrinių, Robert Bell atsistojus į scenos vidurį, nuskambėjo gana įdomus bosinės gitaros solo su įvairiais elektroniniais garso efektais.

 

Draugiškai kalbindamas publiką, juokaudamas, mėgindamas kalbėti lietuviškai (daugelis iš karto nelabai supratę ką reiškia vaidybinis verkimas “Where is my vynia?“, suprato tik vėliau, kai butelis vyno buvo atneštas) Carlos užvedė publiką, ištirpdydamas ankstesnį didelį atstumą tarp scenos ir žiūrovų. Mažutė mergaitė, laksčiusi prie scenos, ištiesė Carlos’ui vieną čipsą iš pakelio. Jis nusišypsojęs paėmė, padėkojo ir suvalgė.

Carlos Johnson 003

Karlos Johnson nulipęs nuo scenos, vaikščiojo priešais amfiteatro tribūnas, gitara “kalbindamas“ žavias kaunietes. Dėmesio skyrė visai pirmutinei eilei, stabtelėjo net priešais sceną stovinčią gražią fotografę.

Carlos Johnson 004

 

 

Scenografiją kūrė pati gamta – graži upės tėkmė fone, pagrasinęs nedideliu trumpu lietumi dangus, upėje tolėliau plaukiojančios antys, ir pagaliau… nušvito saulutė.

Carlos Johnson 010

Negana to, virš muzikantų galvų, anapus upės, skambant svajingam bliuzui, visom varsom sušvito vaivorykštė.

Carlos Johnson 006 vaivor

Čia aš labiausiai pasigailėjau, kad kameros baterijos baigėsi (kaip visada – pagal Merfio dėsnius), griebiau savo muilinę, ir nuvogęs kelias akimirkas iš bliuzo klausymo, fotografavau.

Carlos Johnson 007 vaivor

Carlos Johnson 008 vaivor

Ir galiausiai, vėl žaisdamas žodžiais, Carlos Johnson pareiškė, kad atsisveikinimo daina skiriama “senesnėms moterims“ (older women) ir pradėjo tyliai juoktis, tada bosistas Robert Bell jį pataisė, kad daina skiriama “visoms moterims“ (All the women) ir vėl nuskambėjo puikus bliuzas, vėl Carlos Johnson nulipo nuo scenos, nuėjo prie pirmutinės eilės ir moterys turėjo jam atleisti už juokus.

2008-07-17, CARLOS JOHNSON at Kaunas 002

Visas vasarvidžio vakaras buvo nuostabus. Net kelionė atgal į Vilnių visai neprailgo, klausėm muzikos, prisimindami puikų muzikinį reginį, kurį sukūrė Carlos Johnson su grupe, Kauno miestas ir gamta.

Apie amerikonišką jumorą

 Jau vakar rašiau, cituodamas John Mayall’o gitaristą Buddy Whittington komentaruose juokavusį, kad Vilnius yra rytų Teksase, šiandien perskaičiau http://www.examiner.com recenziją apie Carlos Johnson paskutinį pasirodymą tėvynėje, prieš išvykstant į Italiją ir Lietuvą.

Čia dar gražiau… – Lietuva ir Italija, abi yra Čikagos rytiniai priemiesčiai.
Gerai, kad su Italija, o ne Kazachstanu..
Rašoma:
Carlos Johnson plays like Carlos Johnson. He is a good showman and a very good singer. I look forward to the next time our paths cross.
It was standing room only so maybe I just didn’t see you there. Don’t worry you can catch him soon in Lithuania and Italy (both Eastern suburbs of Chicago).

Aš, irgi juokais, to straipsnio komentaruose parašiau:
Gintas: Carlos Johnson an amazing BLUES artist!
Yesterday I’ve had the pleasure of seeing his show at Kaunas.
Greetings from Lithuania (Suburb of Chicago)!
Gintas
July 18, 9:37 AM (Čia Čikagos laikas, pas mus buvo 17:37)

Ką gi, amerikonams pasaulyje tėra vienas žemynas, kurio centras – aišku, Amerika.

P.S.

Vėliau, šaunusis klavišininkas Timothy Gant komentaruose man parašė:

Tim Gant Sep 4 2008 1:02 AM

Tim Gant

Great picture with the Rainbow. Thank you so much for the photos.
Tim

John Mayall – britiškojo bliuzo tėvas ir The Bluesbreakers Vilniuje

Forum Palace, Galaxy
Liepos 16 „John Mayall & The Bluesbreakers“

John Mayall & The Bluesbreakers bosistas Hank Van Sickle, atsiliepdamas į mano MajSpeisinį kvietimą draugauti, mano komentaruose rašė, jog tikisi, kad turės laiko pamatyti ir Vilnių:

HANK VAN SICKLE ms

Jun 13, 2008 10:06 PM

Hi Gintas. Hope you’re well. Looking forward to seeing Lithuania for the first time. I hope I have time to see the sights.

O Liepos 15, 2008 12:45 AM, mano komentaruose MySpace John Mayall & The Bluesbreakers gitaristas Buddy Whittington http://www.myspace.com/buddywhittington

Buddy Whittington

Man juokais rašė:
Hmmm…VILNIUS, is that in EAST Texas? :^) We will see you this summer my friend, come say Howdy!

Atėjus šiek tiek prieš kocertą, „Forum palace“ kordoriuje prie rūbinės būriavosi eilutė žmonių. „Parduoda papildomus bilietus“ – pagalvojau. Bet mano nuostabai prie barjero stovėjo pats „Juodojo bliuzo baltasis karalius“ – John Mayall, pasirašinėjo autografus, pardavinėjo CD ir DVD.

John Mayal before concert

Aišku, tokios progos praleisti negalėjau…

John Mayal sign

Pasirinkau DVD John Mayall & The Bluesbreakers and friends Eric Clapton, Chris Barber, Mick Taylor 70th BIRTHDAY CONCERT.
„ Good Choice“ – man pasirašydamas autografą, pasakė John Mayall.

Apšildė publiką jungtinis A. Belkino „Road Band“ ir V. Juto „Blues makers“ narių bendas. Muzikantai scenoje juokavo: Road makers ir Blues band. Paaiškinę, kad tikrieji vakaro kaltininkai The Bluesbreakers paprašė negroti bliuzo, pagrojo keletą, visgi greitesnio tempo ritmenbliuzinių kūrinių…

John Mayall & The Bluesbreakers dabar:
JOHN MAYALL – klavišiniai, el. gitara, lūp. armonikėlė
BUDDY WHITTINGTON – solinė gitara – http://www.myspace.com/buddywhittington
JOE YUELE – perkusija
HANK VAN SICKLE – bosinė gitara – http://www.myspace.com/hankvansickle

Norėčiau pagirti puikų to pačio BUDDY WHITTINGTON (solinė gitara) grojimą, papildantį maestro ir kur reikia retušuojantį visos grupės skambėjimą, ir labai puikų, tikrai puikiai svinguojantį būgnininką, JOE YUELE , kuriam iš paskutinių klausytų koncertų prilygtų gal tik su Bobu Dylanu grojęs būgnininkas.

Apie John Mayall (iš grupės puslapio)

Britų bliuzo tėvu arba britų bliuzo karaliumi( „King of The British blues“ – rašo grupės internetinis puslapis) vadinamas John Mayall gimė 1933 m. lapkričio 29 d. mažame Anglijos kaime šalia pramoninio centroi Mančesterio. Vyriausias iš trijų vaikų šis berniukas užaugo, klausydamas savo tėvo gitaristo gausios džiazo plokštelių kolekcijos.

Susižavėjęs tokiais didžiais muzikantais Leadbelly, Albert Ammons, Pinetop Smith, ir Eddie Lang, jis jau būdamas 13-kos metų, išmoko groti. Kaimyno pianinas, skolintos gitaros ir senos lūpinės armonikėlės padėjo jaunam muzikantui jau tada pradėti kurti savitą stilių. Bet pirmąjį spaudos (matyt vietinės) dėmesį jam atnešė ne muzika. Dar būdamas paaugliu jau demonstravo ekscentriškumą ir kaip tikras artistas išsikraustė iš tėvų namų, gyvenimui į namelį medyje.

Visgi bliuzo muzikavimas John Mayall iki 30 metų buvo daugiau mėgstamas laisvalaikio užsiėmimas negu profesija. Studijos menų kolegijoje, trijų metų tarnyba Britanijos kariuomenėje Korėjoje, sėkmingas darbas grafinio dizaino srityje. 60 -tųjų pabaigoje, padrąsintas kolegos muzikanto Alexis Korner, jis persikrausto į Londoną, kur gauna profesionaliam muzikavimui pakankamai darbo klubuose, ir įkuria savo John Mayall Bluesbreakers grupę. Pastoviai besikeičiant grupės sudėčiai, po poros metų (1965-ais) sutinka savo bendramintį Eric Clapton, su kuriuo buvo įrašytas pirmasis ir tikriausiai pats geriausias grupės istorijoje albumas “Bluesbreakers“ ( With Eric Clapton). Po šio albumo grupė tapo žinoma visame pasaulyje, tačiau E.Clapton pradėjo kitą savo karjeros etapą su kolektyvu „Cream“.

Septintame dešimtmetyje kartu su John Mayall grupėje grojo tokie atlikėjai kaip Peter Green, Mick Fleetwood, Andy Fraser, Mick Taylor ar Jack Bruce. Šie muzikantai vėliau tapo ryškiausiomis britiškojo roko žvaigždėmis, sukūrusiomis tokias grupes kaip „Cream“, „Fleetwood Mac“, „Free“, „Juicy Lucy“, „Colloseum“, „Rolling stones“ ir kt. Kaip apie John Mayall vėliau kalbėjo pats Eric Clapton: “John Mayall has actually run an incredibly great school for musicians.“ (John Mayall (grojimas su juo) buvo neįtikėtinai didelė mokykla muzikantams).

1969–aisiais “John Mayall & The Bluesbreakers” tampa populiarūs ir Amerikoje. John Mayall tiek sužavėjo Amerika, kad jis persikėlė į Laurel Canyon Los Andžele, pradėjo burti grupę su Amerikos muzikantais ir toliau populiarino bliuzą. Per septintą dešimtmetį John ir toliau atnešė daugybę jazz/rock/blues stilių naujovių, padariusių įtaką tokiems muzikantams kaip: Blue Mitchell, Red Holloway, Larry Taylor, ir Harvey Mandel. Su jo grupe grojo garsieji John Lee Hooker, T-Bone Walker, ir Sonny Boy Williamson jų English club tours gastrolėse.

1979 metais grupės veikla trumpam aprimo. Pirma – sumažėjo dėmesys bliuzui, antra, grupės lyderį užklupo šeimyninės problemos. Be visokių kitų nesėkmių, ugnis sunaikino jo legendinius namus Laurel Canyon’e . Sudegė jo skrupulingai parašyti ir surinkti dienoraščiai, jo tįvo dienoraščiai, įrašų originalai įspūdinga knygų ir žurnalų kolekcija, Mayall’o paveikslai ir t.t. Tačiau John Mayall visada stengėsi prisikelti iš pelenų ir po 3 metų pertraukos atgaivino grupę “The Bluesbrakers”. Prie grupės prisijungė Coco Montoya ir Walter Trout.
XX a. pabaigoje John Mayall išleido nemažai puikių bliuzroko albumų ir mėgavosi milžinišku populiarumu visame pasaulyje. 2001 metais albumo “Along For The Ride” įrašui John Mayall subūrė daugumą savo buvusių kolegų: Peter Green, Mick Taylor, Mick Fleetwood ir kitus rokerius – Billy Gibbons iš ZZ TOP, Steve Miller, Billy Preston, Jeff Healey, Gary Moore bei kitus atlikėjus.

2005 išėjo John’o 55-asis albumas “Road Dogs”, kuris buvo įrašytas tik Bluesbreakers ir kuriame 13 iš 15 dainų sukūrė John Mayall.

Prieš porą metų John Mayall buvo pagerbtas OBE (Officer of the Civil Division of the Most Excellent Order of the British Empire) titulu – jo vardas buvo įtrauktas į Garbės sąrašą, kasmet skelbiamą karalienės gimimo dienos proga.

Ir dabar 75-erių žvalus senjoras, šešių vaikų tėvas ir šešių anūkų senelis nerodo jokių žymių senėjimo ženklų. Prieš koncertą stovėdamas dalijo autografus, stovėdamas išgrojo ir išdainavo visą koncertą. (Aš irgi stovėjau ir truputį pavargau). Neapsitvėrė puikybės ir apsaugų barjerais, draugiškai bendravo ir fotografavosi su visa publika. Puikus žavaus žmogaus pavyzdys pilnoms puikybės žvaigždėms ir pseudožvaigždėms.

O savo grupės tinklapyje http://www.johnmayall.com/ rašo, kad planuoja dar ilgai bliuzuoti.

He plans to keep the blues alive for many more years to come.

P. S. 2008 07 18

Nežiūrint gerų įspūdžių ir teigiamų atsiliepimų lietuviškoje spaudoje ir internete, muzikantai ne visi liko patenkinti koncertu:

Bosistas Hank Van Sickle rašo, kad nors ir pamatė Vilnių, peržiūrėjęs koncerto video, liko truputį nusivylęs:

HANK VAN SICKLE ms

Jul 18, 2008 11:34 AM

Thanks. Glad you enjoyed the show. I had a fun time sightseeing in Vilnius. I just saw the video from the show, and was pretty disappointed. If you thought that show was good, you should hear us when there is actually bass in the mix.

Dainų istorijos – „Busted“- liūdni žodžiai – optimistinė melodija

Daug iš pirmo žvilgsnio linksmų dainų, pradėjus labiau draugauti su anglų kalba, (visose mokyklose mokiausi tik vokiečių) paaiškėjo, kad iš tiesų jos yra be galo liūdnos. Kartais melodijos linksmumas tik pabrėžia žodžių tragizmą.

Tačiau, šiuo atveju skamba tikras optimizmas:

Ray Charles – Busted 1982

Harlan Perry Howard

Busted

My bills are all due and the baby needs shoes and I’m busted
Cotton is down to a quarter a pound, but I’m busted
I got a cow that went dry and a hen that won’t lay
A big stack of bills that gets bigger each day
The county’s gonna haul my belongings away cause I’m busted.

I went to my brother to ask for a loan cause I was busted
I hate to beg like a dog without his bone, but I’m busted
My brother said there ain’t a thing I can do,
My wife and my kids are all down with the flu,
And I was just thinking about calling on you ’cause I’m busted.

Well, I am no thief, but a man can go wrong when he’s busted
The food that we canned last summer is gone and I’m busted
The fields are all bare and the cotton won’t grow,
Me and my family got to pack up and go,
But I’ll make a living, just where I don’t know cause I’m busted.
I’m broke, no bread, I mean like nothing,

Nors melodija linksma, pirmuoju asmeniu dainuojama apie visiškų nesėkmių prispaustą žmogų (iš dainos matyti – fermerį), kuriam ištuštėjo sąskaitos, vaikui reikia batų, medvilnė (jo auginama) atpigo, nusipirko karvę, kuri užtrūko, vištos nebededa, neapmokėtos sąskaitos auga, pinigų nebegali paskolint net brolis, žmona ir vaikai serga, galiausiai (tikriausiai anstoliai) priverčia šeimą susipakuoti daiktus ir išsikraustyti ir t. t. Tačiau melodija (ir atlikimo intonacija) suteikia dainai žaismingumo ir nepalaužiamo optimizmo bei tikėjimo nuotaiką.

Ne veltui YouTube komentaruose parašyta:

WTF???? Did he just say what I thought he said??? “Yeah, my bills are all due, and my baby needs shoes….. But, I’m busted. Cotton is down, quarter a pound… But, I’m F’ing high now“. I LOVE IT!!!!

Dainą parašė Harlan Perry Howard (1927 m. rugsėjo 8-ąją – 2002 m. kovo 3-iąją). Harlan Perry Howard buvo country muzikos dainų autorius, įrašytas į Amerikos country muzikos Hall of Fame. Gimęs Detroite, Mičigane, pradėjo rašyti country muziką būdamas dar labai jaunas. Jau 1961 metais jis jau turėjo penkioliką savo dainų country muzikos čartuose.

Daina puikiai tiko Ray Charles Robinson (1930 09 23 – 2004 06 10), pianistui ir dainininkui, kuris iš esmės „suformavo ritmenbliuzo skambėjimą“, padarė didžiulę įtaką ir country, ir pop muzikai. Rolling Stone žurnalas įvardino jį 10-tuoju tarp 100 didžiausių visų laikų menininkų. Dar ir dėl to, kad Ray Charles nuo vaikystės, nuo 7 metų amžiaus liko aklas. Aklas berniukas prieš pasaulį, kuriame ir aklas sugebėjo rasti savo talentui garbingą vietą. Tai tolimesnių mano pastebėjimų Dainų istorijose tema.

Daina padėjo iškilti kitai Amerikos žvaigždei, amerikietiškam country metrui Johnny Cash’ui, kuris atlieka ją šiek tiek santūriau, tarsi konstatuodamas, įvardydamas tai kas atsitiko, bet tas pats optimizmas dainoje vistiek lieka, net su prigimtinai bliuziška ir šiek tiek niūroka, bet žaisminga Johnny Cash natūra.
Johnny Cash – ‘Busted’

Be dainos “Busted“ tapusios dviejų dainininkų – ir Ray Charles ir Johny Cash hitais, kitos Harlan Perry Howard topinės dainos:“ Pick Me Up on Your Way Down“ (įrašyta Charlie Walker), “Heartaches By The Number“ (Ray Price) “I Fall to Pieces,“ kartu Hank Cochran (įrašyta Patsy Cline). Jis taip pat klasikinės Kingston Trio dainos “Everglades“ autorius.

Tai irgi tolimesnių Dainų istorijų temos.

Ir paklausykit dainos kai bus liūdna. Man padeda.
Nors nelinkiu niekam tapti “Busted“ ;)