• Kategorijos

  • Zujūnai 2016 kovo 8
#besmegenis, #pavasaris

Hazmat Modine – kosmopolitiškai klezmeriška „pavojingo“ karšto bliuzo oro turbina!

Jau vien Geros Muzikos Klubo dėka, per šiemetinius ir pernai organizuotus koncertus, turėjome galimybę gyvai pamatyti kiek daug veidų gali turėti bliuzas…

Ir štai dar vienas veidas, turbūt tikrai šiemetinio GMK sezono vinis Kauno amfiteatre – Hazmat Modine.
Apie grupės pavadinimą.
Hazmat (hazardous materials) reiškia pavojingos medžiagos.
Modine reiškia šildytuvą pučiantį karštą orą. Šis terminas tapo bendriniu, nuo firmos „Modine“, kuri Amerikoje jau daugiau negu 90 metų gamina įvairią šildymo techniką, pavadinimą.

Orkestro vadovas ir siela Wade Schuman. Sakyčiau, Boratas bliuze. (Beje, juk Borato brolį Erraną Baroną Coheną 2008-aisiais Kaunas su grupe „Zohar“ jau girdėjo). Pats Wade Schuman sakosi esąs tik pusiau žydas (pusė žydo, pusė krikščionio). „Sumaišau kalipso ritmą, rumunišką nuotaiką, tradicinį bliuzą, arabiškas pasakas, o žmonės sako, kad girdi klezmerį“. O klezmerį (tradicinė žydiška muzika) Hazmat Modine grojamame bliuze, tikrai girdėjome. Ir jis, ko gero, yra viena iš grandžių, suteikančių dabartiniam grupės garsui savitą ir atpažįstamą veidą.

Tik verčiant grupės pristatymą, klezmeris buvo kažkodėl praleistas (nors visa likusioji straipsnio dalis išversta beveik pažodžiui):
„Tai viena originaliausių Niujorko grupių, grojanti paprastą/kaimietišką, beprotiškai smagų užstalės, kantri ir viešnamio bliuzo derinį su lengvu čigonišku skimbtelėjimu“.
O ttp://www.hazmatmodine.com/ rašoma:
One of New York’s most original bands, HAZMAT MODINE delivers a rustic, deliriously Dionysian blend of whorehouse Blues, Reggae, Klezmer, Country and Gypsy-tinged music.

Kaip tik dabar Vilniuje prasideda šios tradicinės žydų muzikos festivalis…

Bet šalia klezmerio ir tradicinio bliuzo intonacijų, girdėjome fantastišką muzikinį kokteilį kuriame buvo ir džiazo, ir afrokaribiško kalipso, ir jamaikietiško ska, ir Lotynų Amerikos ritmų, čigoniškos ugnies, kiniškų vargonėlių, slaid gitaros ir muzikos tarsi iš senos plokštelės skambesio ir dar daugybė kitokų garsų, kuriuos sunku nupasakoti. Tačiau visgi, šią margą garsinę mišrainę apjungė vieningas ir visuose kūriniuose atpažįstamas Hazmat Modine stilius. Gaila negalima gyvai išgirsti dainos „It Calls Me“, kurioje gražiai įpintas ir tuvių (tautelė Rusijos teritorijoje, netoli Mongolijos) gerklinis dainavimas.

Įsitikinome, kodėl Wade Schuman pripažintas dinamiškiausiu atlikėju Niujorke. Įsitikinome ir tuo, kad jis labai įdomus artistas, vadovaujantis, bet ir leidžiantis laisvai reikštis visiems, puikiai grojantiems grupės nariams. (Mane, aišku, labiausiai sužavėjo žavioji trombonistė).

Hazmat Modine norėjo baigti pasirodymą savo garsiuoju hitu – vizitine kortele „Bahamut“, tačiau Kauno publika atkakliais plojimais grupės nenorėjo paleisti. Ir „Hazmatai“ jau šokančią, šaunią Kauno bliuzo klausytojų publiką, apdovanojo vakarykščiu rytu (Yesterday Morning) ir dar dviejomis pakartotomis dainomis.“

music mouse

Toliau kalbant apie įvairių kultūrų muziką ir jos susiliejimą, pačių „Hazmatų“ profilyje MySpace www.myspace.com / hazmatmodine, draugų komentaruose, radau vieną žavią, liūdnai juokingą filmo video ištrauką, kurią pažiūrėti tikrai verta:

site_logo

Kaip visada, daugiau Hazmat Modine video galima pažiūrėti BluesMusic.lt grojaraštyje, YouTube:

http://www.youtube.com/user/vaigys#play/user/B9D1F9D90C9F4C07

http://bluesmusic.lt/

Reklama

Peaches Staten & Band – Čikagos bliuzo balsas su itališka romantika

Tiems kurie turėjo laimę ir garbę aplankyti abu Peaches Staten koncertus Lietuvoje turi nuostabią galimybę palyginti bliuzo stilius ir suprasti kaip skiriasi skirtingų bliuzo grupių veidas ir koks įvairiaspalvis – kaip vaivorykštė – gali būti bliuzas. Pernai, kur, kaip jau buvo rašyta, girdėjome du koncertus vietoje vieno – t.y. tikrų čikagiečių Mike Wheeler (gitara/vokalas) ir jo kolegų pasirodymą. Prieš Peaches pasirodymą Mike Wheeler ilgiau negu 40 minučių grojo ir dainavo keturis nuostabius ilgus Blues / Funk kūrinius. Tai verta atskiro straipsnio iliustruojant bluesmusic.lt archyve turimais video įrašais.
Abiejose koncertuose, savo unikaliu balsu dainavo ta pati solistė. Ir kai kurie kūriniai kartojosi.
Tačiau pernykščiame koncerte girdėjome šiurkštoką, kaip pats gyvenimas, tikrai čikagietišką bliuzo stilių su gana ryškia funk pulsacija. Viską „vežė“ čikagiečių ritmas, funk – super ritmas. Ir Peaches balsas čia harmoningai įsipiešė, pasijuto kaip savo namuose – Čikagoj ir ėmė viskam vadovauti! Be to, iki tol sunkiai nutuokiau, kaip gracingai, net drįsčiau pasakyti – seksualiai, galima šokti bliuzą! Retokai mus aplanko bliuzo damos. Kaip, deja, ir pats bliuzas…

Kartu su Peaches Staten atvyko labai įdomios itališkos sudėties grupė (Luca Giordano savo puslapyje vadina „Peaches Staten band“):

Luca Giordano (Italia) – gitara, vokalas – http://www.myspace.com/lucagiordanoblues
Mums, Italijai ir visam bliuzo pasauliui gerai pažįstamas gitaristas. Dažnai groja Čikagos bliuzo klubuose. Nebe pirmą kartą Lietuvoje. Jau ir frazių keletą lietuviškų išmokęs. (Italams lengviau – italų kalbos fonetika labai panaši į lietuvių)

Pippo Guarnera – klavišiniai http://www.myspace.com/sketchesofsicily
Čia įdomiausia detalė, labiausiai papuošusi bliuzą romantine gaida. Sicilietis, aranžuotojas, kompozitorius, orkestruočių kūrėjas, muzikos mokytojas. Mūsų girdėti Hammondo vargonai – jo hobis. Kaip ir domėjimasis Apple kompiuteriais, mokslo fikcijomis, ir Sicilietiška virtuve.

Enzo Vince Vallicelli – perkusija http://www.myspace.com/vincevallicelli
2003-jų Italian Swing Award nugalėtojas. Žymus dainavimu ir meistrišku grojimu ne tik būgnais, bet ir skalbimo lenta(frattoir).

Italai šiek tiek nustebino mane, šioje grupės sudėtyje tradicinę bosinę gitarą pakeitę atitinkamu registru Pippo Guarnera klavišiniuose. Toks grupės grojimo variantas (vienas muzikantas – už du) gana sunkus ir šiek tiek ribojantis klavišininko galimybes ir laisvę improvizuoti – kairė ranka turi tarsi pririšta dirbti tik ritmui ir ritmiškai visada būti priekyje. Nieko nėra labiau griaunančio ritmą, negu atsiliekanti boso partija, o tokia rizika atsiranda grojant tokiu stiliumi. Tačiau šį egzaminą maestro Pippo Guarnera laikė labai meistriškai, ir bosinės gitaros fizinis nebuvimas greitai užsimiršo. O jau iš pat pradžių nustatę savitą grojimo nuotaiką ir net šiek tiek (man) nostalgiškai senovinį, rokinį britų The Shadows skambėjimą primenantį, gitaros ir Hammondo vargonų garso stilių, italai jautresnius klausytojus užbūrė romantika. Tai taip gražiai tiko prie tekančios upės ir išlindusios iš debesų besileidžiančios saulės (kuri apšvietusi dalį scenos sunaikino paskutines galimybes vaizdo videofiksavimui iš toliau).
Grupės romantiška įžanga truko neilgai ir, kaip visada, užlipusi ant scenos visas koncerto „vadžias“ perėmė Peaches Staten. Iš pat pradžių paprašė publikos paploti, kad nebūtų lietaus. Ir prasidėjo, matyt jai įprastas, bliuzo spektaklis – pokalbis ir juokai su publika, kvietimas ploti ir dainuoti kartu.


Skambėjo ir nauji bliuzai ir pernykštės dainos, tačiau skambėjo visiškai kitaip. Iš Čikagos ir tradicinio čikagietiško bliuzo čia teturėjome tik nuostabų Peaches balsą ir kartais – Luca Giordano solo gitaros rifus. O bendra bliuzo nuotaika jau buvo visiškai kitokia negu pernai. Kitoks tų pačių atliekamų bliuzų tempas, laisvesnis ritmas, didžiulis grupės skambesio dinaminis diapazonas – nuo tylaus šnabždesio iki garsaus riksmo… Ir romantiškas, švelnus Pippo Guarnera Hammondo vargonų garsas.
Bei šiek tiek švelnesnis būgnininko Enzo Vince Vallicelli grojimo stilius, be stipraus pernykščio „byto“. Vienintelė nekukli pastabėlė – ne visada sėkmingas back vokalo garsumas,gal garso operatoriaus darbo netikslumai… Ir pratesdama romantišką bliuzo nuotaiką Peches tiesiog žėrinčiai atliko ritmenbliuzinį hitą „I’d Rather Go Blind“ (išpopuliarintą Ettos James)


Kitokius I’d Rather Go Blind atlikimo variantus galima pasižiūrėti http://bluesmusic.lt/ video iš pasaulio skyriuje.

O „persikinio“ balso savininkė, žavioji bliuzo dama Peaches užvedinėjo, inertišką publiką – dainavo, plojo, šoko, kalbino, kvietė šokti, juokavo. Sakė, kad mūsų lietuviškas „ačiū“ panašus į čiaudėjimą (o juk iš tiesų, tik patys nesusimastom). Dainavo mamoms turinčioms ypatingo amžiaus -šešių mėnesių kūdikius (šiame amžiuje pradedamas suvokti pasaulis). Galiausiai visą amfiteatre sėdinčią publiką pakvietė atvykti į savo namus Čikagoje…
Ir, matyt, įprastas triukas – pakviesti pagroti skalbimo lenta (frattoir) kažką iš publikos. Pernykštę drąsuolę Gintarę pakeitė vaikinas Valerijus, pagrojęs gana profesionaliai, ir tuo visiems sukeldamas nuovoką, kad grojimas ritminėje grupėje jam, ko gero, nėra naujiena.


Daugiau video: http://www.youtube.com/vaigys
Teisus buvo gerbiamas Česlovas Švarplys, geros Muzikos klubo:
Peaches Staten su italais – tas pats, tačiau ir visiškai kitoks bliuzas!
Nesakysiu kuris koncertas – pernykštis ar šiemetinis labiau patiko man. Išsirinkite patys. Ir, manau, būsite teisūs, kategoriškai nepasirinkę kažkurio vieno. Abiejuose grojo puikūs meistrai. Bliuzas įvairus kaip vaivorykštė. Bliuzo reikia klausyti, jį reikia išgirsti…

http://bluesmusic.lt/

CARLOS JOHNSON su grupe – tikras Čikagos bliuzas su vaivorykšte

Liepos 17 d. Kaune, http://www.gmklubas.lt/

Čikagos bliuzas: CARLOS JOHNSON su grupe
http://www.myspace.com/carlosjohnsonblues

Įvyko Liepos 17 d. 19 val. Kaune, muzikinį gyvenimą pradedančioje Nemuno krantinės amfiteatro scenoje (prie Daugirdo g.). Video bus vėliau

Truputį vėlavęs derinant aparatūrą (girdėjome ir bandomąjį grojimą – vieną dainelę), koncertas prasidėjo prieš 20 valandą. Iš pradžių išklausėm geros muzikos klubo direktoriaus, gerbiamo Česlovo Švarplio trumpą kalbą ir pasidžiaugimą, kad pagaliau Nemuno krantinės amfiteatras baigtas, bei padėką klubo rėmėjams.

2008-07-17, CARLOS JOHNSON at Kaunas 001

Pagal skelbimus prieš tai geros muzikos klube grojęs Zach Prather buvo Čikagos bliuzo atstovas, o šito koncerto anonsuose gal reklamos sumetimais, gal kokiais kitokiais, buvo rašoma Čikagos bliuzrokas. Tačiau girdėjome tikrą ir žavų Čikagos bliuzą (kartais suskambantį panašiau į “fusion“, negu į roką) ir tiesiog vieno iš trijų bliuzo gitaros karalių – Alberto Kingo antrininką – taip pat kairiarankį ir taip pat grojantį apversta gitara (neperdaryta kairiarankiams, t. y. viršutinė styga ploniausia), virtuozą Carlos Johnson. Gal tik gitaros garsas truputį švelnesnis, negu A. Kingo “ateivių žvaigždėlaivio“. Klausant Carlos Johnson „mačiusio gyvenimo“, truputėlį aptrinto “Gibson’o“ verkimo, išgaunamo vieninteliu velniškai judriu pirštu – nykščiu, galima net suabejoti – gal toks grojimo stilius teisingiausias? Ir dar Carlos Johnson nuostabus, šiltas ir vyriškas, bliuzinis balsas.

 

Kartu grojo dar trys puikūs savo srities muzikantai. Tik koncerto programoje ir skelbimuose, greičiausiai įsivėlė netikslumų, arba sudėtis buvo pakeista (reikės dar kartą peržiūrėti vaizdajuostę). Buvo rašoma , kad kartu su Carl Lamont Johnson (vokalas, gitara), gros Melvin Carlisle – mušamieji, Timothy Gant – klavišiniai, Robert Bell – bosinė gitara. (Paskutinio koncerto Čikagoje recenzijos: kartu grojo Roosevelt “Hatt” Purifoy klavišininkas, Pookie Stiksas būgnai, Robert Bell bosinė gitara). Visgi atrodo, kad būgnais grojo Pookie Stiksas…

Carlos Johnson 005

Puikus klavišininkas, kurio žavūs ir uždegantys klavišinių solo ir pritarimas puikiai papildė ir “kalbėjosi“ su Maestro gitara. Jaunesnieji – ritmo grupė puikiai laikė ritmą, be to viename iš kūrinių, Robert Bell atsistojus į scenos vidurį, nuskambėjo gana įdomus bosinės gitaros solo su įvairiais elektroniniais garso efektais.

 

Draugiškai kalbindamas publiką, juokaudamas, mėgindamas kalbėti lietuviškai (daugelis iš karto nelabai supratę ką reiškia vaidybinis verkimas “Where is my vynia?“, suprato tik vėliau, kai butelis vyno buvo atneštas) Carlos užvedė publiką, ištirpdydamas ankstesnį didelį atstumą tarp scenos ir žiūrovų. Mažutė mergaitė, laksčiusi prie scenos, ištiesė Carlos’ui vieną čipsą iš pakelio. Jis nusišypsojęs paėmė, padėkojo ir suvalgė.

Carlos Johnson 003

Karlos Johnson nulipęs nuo scenos, vaikščiojo priešais amfiteatro tribūnas, gitara “kalbindamas“ žavias kaunietes. Dėmesio skyrė visai pirmutinei eilei, stabtelėjo net priešais sceną stovinčią gražią fotografę.

Carlos Johnson 004

 

 

Scenografiją kūrė pati gamta – graži upės tėkmė fone, pagrasinęs nedideliu trumpu lietumi dangus, upėje tolėliau plaukiojančios antys, ir pagaliau… nušvito saulutė.

Carlos Johnson 010

Negana to, virš muzikantų galvų, anapus upės, skambant svajingam bliuzui, visom varsom sušvito vaivorykštė.

Carlos Johnson 006 vaivor

Čia aš labiausiai pasigailėjau, kad kameros baterijos baigėsi (kaip visada – pagal Merfio dėsnius), griebiau savo muilinę, ir nuvogęs kelias akimirkas iš bliuzo klausymo, fotografavau.

Carlos Johnson 007 vaivor

Carlos Johnson 008 vaivor

Ir galiausiai, vėl žaisdamas žodžiais, Carlos Johnson pareiškė, kad atsisveikinimo daina skiriama “senesnėms moterims“ (older women) ir pradėjo tyliai juoktis, tada bosistas Robert Bell jį pataisė, kad daina skiriama “visoms moterims“ (All the women) ir vėl nuskambėjo puikus bliuzas, vėl Carlos Johnson nulipo nuo scenos, nuėjo prie pirmutinės eilės ir moterys turėjo jam atleisti už juokus.

2008-07-17, CARLOS JOHNSON at Kaunas 002

Visas vasarvidžio vakaras buvo nuostabus. Net kelionė atgal į Vilnių visai neprailgo, klausėm muzikos, prisimindami puikų muzikinį reginį, kurį sukūrė Carlos Johnson su grupe, Kauno miestas ir gamta.

Apie amerikonišką jumorą

 Jau vakar rašiau, cituodamas John Mayall’o gitaristą Buddy Whittington komentaruose juokavusį, kad Vilnius yra rytų Teksase, šiandien perskaičiau http://www.examiner.com recenziją apie Carlos Johnson paskutinį pasirodymą tėvynėje, prieš išvykstant į Italiją ir Lietuvą.

Čia dar gražiau… – Lietuva ir Italija, abi yra Čikagos rytiniai priemiesčiai.
Gerai, kad su Italija, o ne Kazachstanu..
Rašoma:
Carlos Johnson plays like Carlos Johnson. He is a good showman and a very good singer. I look forward to the next time our paths cross.
It was standing room only so maybe I just didn’t see you there. Don’t worry you can catch him soon in Lithuania and Italy (both Eastern suburbs of Chicago).

Aš, irgi juokais, to straipsnio komentaruose parašiau:
Gintas: Carlos Johnson an amazing BLUES artist!
Yesterday I’ve had the pleasure of seeing his show at Kaunas.
Greetings from Lithuania (Suburb of Chicago)!
Gintas
July 18, 9:37 AM (Čia Čikagos laikas, pas mus buvo 17:37)

Ką gi, amerikonams pasaulyje tėra vienas žemynas, kurio centras – aišku, Amerika.

P.S.

Vėliau, šaunusis klavišininkas Timothy Gant komentaruose man parašė:

Tim Gant Sep 4 2008 1:02 AM

Tim Gant

Great picture with the Rainbow. Thank you so much for the photos.
Tim

Mano bliuzas ir muzika internete

Jau seniau įkėliau senąji gerąjį popsą, kur didžioji atrinktos muzikos dalis mano jaunystės laikų – iki 2000- tųjų. O man (gal ir jums) popsas greitokai nusibosta. Nors, praėjus tam tikram laiko tarpui, pasiilgsti vėl kažko (iš popso – jaunystės nostalgija) ir mėgini paklausyti dar syk. Paklausai.

Tačiau yra muzika, kurią galiu klausyti atrasdamas vis kažką naujo ir naujo…

Nors dėl skonio, aišku, nesiginčijama, tačiau kiekvienas savo biografijoje gali susekti savo mėgstamos muzikos progresą (regresas muzikos klausyme tikrai retesnis ir, mano nuomone, gali būti sąlygotas tik tam tikros, nepalankios aplinkos, pvz. kalėjimo – tikro arba virtualaus) Todėl nebekalbėsiu apie progresus – regresus, kas norėjo – tas suprato.

Ir kokiais keliais muzikoje bekeliausim, jeigu keliausim, vistiek ateisim prie daugelio šiuolaikinės muzikos stilių tėvo – bliuzo. Nuo jo viskas ir prasidėjo…

Prasidėjo, ir vystėsi naujos šiuolaikinės muzikos kryptys, bet bliuzas sugebėjo išlikti savarankiška, gyva ir gyvybinga (toliau gyvenančia ir besivystančia) muzikos tėkme. Gyva, davusia gyvybę šiek tiek labiau suvaržytam savo vaikui – rokenrolui, ir daug laisvesniam savo vaikui – džiazui.

Neapsiriboju tik bliuzu – juk dar Diukas Elingtonas pasakė, kad yra dvi muzikos rūšys – gera muzika ir kitokios rūšies (“There’s two kinds of music, good music and the other kind“).

Klausykim ir šiuolaikinės muzikos, (ji prasidėjo jau 19 amžiuje – dodekafonija, aleatorika, serializmas ir t. t. ir pan.) Konkrečioji, elektroninė ir kompiuterinė muzika. Grafinė ir veiksmo muzika. Minimalistinė muzika. Postmoderni muzika. Hip-hopas. Elektroninė šokių muzika…

O klasika! Klasika – juk tai praėjusių amžių popsas! Užkonservuotas truputį. Žavus be galo… ir mano mėgstamas. Apie klasiką jau daug yra mano juodraščiuose ir rašysiu dar. Yra mano klasikos kampelis maispejse: http://www.myspace.com/gintasvaigys

Ir yra nemažai maispejsinių draugų – klasikos atlikėjų ir kompozitorių.

Visgi šiandien:

Turint, ar neturint laiko, bliuzo gerbėjams siūlau savo bliuzoteką – tas keturkampis Blues Gintas music pirmiausia iš rinkinio Blues Masters – 18 CD compilation – Urban blues (miestietiškas), Texas, Postwar (pokarinis) Chicago blues, Harmonica blues, Jump blues, ir t. t. ir pan. (ko dar nėra, bus vėliau). Ir muzikos vis daugės ( įkelt irgi truputį užima laiko). Ir po to atrinkinėju radijui (mažesnis žydras kvadratėlis – winampui) Pac ;D klausau ir kitiems siūlau…

(čia paspaudę nubėgsit į mediamaster.com ir galėsit susikurti savo kolekciją) dešinėje. Rasite ir bliuzo kelio pradžią ir šiuolaikinį bliuzą. Bliuzas sudėliotas į lentynėles,

Ir vėliau patikrinkit. Pažadu, kad tai bus ilgai gyva.

Festivalį „Daugirdas Gyvai“ pradeda BLIUZROKO GRUPĖ ZACH PRATHER

Zach Prather

Gegužės 29 d. 19 val. Kaune, lauko scenoje prie Daugirdo viešbučio, T.Daugirdo g. 4

http://www.myspace.com/zachprathersbluesexpress

Tikra atgaiva po nelabai kokio ankstesnio muzikinio bliuzo karavano įspūdžio. Ir svarbiausia susipažinau su gana įdomios muzikinės idėjos – Kauno geros muzikos klubo veikla ir vienu iš įkūrėjų – Česlovu Švarpliu. Bilietai.lt apgavo kai kuriuos žiūrovus, kad koncerto pradžia 18 valandą. Atskubėję iš Vilniaus nustebome, kad Zach Prather su grupe keliolika minučių iki 18 valandos dar tik derino garsą, o visos vietos žiūrovų erdvėje tuščios. Prie mūsų priėjo malonus vyriškis (klubo direktorius Česlovas Švarplys), pasakė, kad koncerto pradžia 19 valandą ir truputį supažindino su geros muzikos klubu , jau įvykusiais koncertais ir padovanojo kompaktinę plokštelę su anksčiau klube grojusių muzikantų kūriniais. Ačiū jam.

Ir prieš 19 val., kaip burtų lazdele mostelėjus, žiūrovų prisirinko pilnas kiemas. Koncertą filmavau (gaila pamiršęs stovą) ir mano filmuotą Zach Prather su grupe galima bus pasižiūrėti ManoSpejse ir Youtube.

Bilietai.lt rašė:
Zach Prather gimė Čikagoje 1952 metais. Jis augo tarp bliuzo muzikos garsų. Pats pradėjo groti būdamas trylikos. Penkiolikos įrašė savo pirmąją dainą. Šiuo muzikinio brendimo laikotarpiu jis grojo garsiuose klubuose, koncertavo Čikagoje ir jos priemiesčiuose. Septyniolikos jis dviems metams išeina į karinę tarnybą, grįžęs, suburia grupę ir vėl groja. Tuo metu Čikagos bliuzmenai nežavėjo Zach ir įtakos jo muzikai nedarė. Britų grupė Rolling Stones labiausiai įtakojo to laikotarpio Zach muziką, o taip pat Kinks, Small Faces ir Who. 1974 metais Zach išvyko į Los Andželą ir susipažino su gitaristu Cash McCall, kuris turėjo nenuginčijamos įtakos jo muzikai ir gyvenimui sekantiems penkiolikai metų. Grodamas su Cash, Zach susitiko ir vėliau grojo su garsiais muzikantais, kurių sąrašas gana įspūdingas: Etta James, Screeming Jay Hawkins, Willie Dixon, Minnie Ripperton. 2005 metais bliuzo festivalyje Karibų saloje Mustique Zach grojo su Rolling Stones grupe.

Willie Dixon, bliuzo veteranas, priglaudė Zach po savo sparnu ir prodiusavo jo pirmą albumą. Dixoną Zach prilygino tėvui, išmokiusiam jį groti bliuzą.

“Jam patiko kaip aš grojau. Tuo metu aš grojau roką, bet jis vienintelis žinojo iš kur atėjo rokas”, sako Zach. Dirbant prie minėto projekto, Willie susirgo ir buvo paguldytas į ligoninę. “Aš buvau su juo dieną prieš jo mirtį. Jo įtaka mano gyvenimui buvo pati didžiausia. Jis mokė mane ne tik tradicinio bliuzo, jis sakė, kad tai ką aš groju yra ne kas kitas bet tik bliuzas. Mūsų jauname kraujyje yra bliuzas ir neleisk niekam galvoti kitaip”, prisimena draugo žodžius . Po Dixon mirties Zach keletui metų nutraukė muzikinę karjerą ir užsiėmė vaidyba įvairiuose TV šou. Vėliaus Zach pradeda groti su Screeming Jay Hawkins, su jais vyksta į Europą, ten susitinka Luther Allison ir išvyksta groti į Paryžių ir ten lieka trims su puse metų. Ten išleidžia kompaktą NEVER MY LOVE (Niekada mano meile) ir grįžta į Angliją. “Buvo labai sunku palikti Luther Allison grupę, bet aš žinojau, kad reikia išvažiuoti ir atsidėti tik muzikai. Kaip sakydavo mano draugas Dixon, jeigu tai neverta tavo laiko, tai nėra verta pastangų”. Dabar muzikantas gyvena Šveicarijoje.
„Mano muzika yra joks hobi, ji yra mano gyvenimas, kiekvieną dainą aš išgyvenau. Šis atvirumo ir garbingumo jausmas įtraukia klausytojus į mano muziką” sako Zach.

Ištraukų iš albumų „Nothing But The blues“,„Never My Love“ yra:
www.zach-prather.com


„Bliuzo karavanas 2008“ – radijo stoties RELAX FM trigubas bliuzo kokteilis – neskanus

Buvau tam koncerte. Ir priverstas būti kategorišku – niekoo gero. Kokteilis iš kirvio ir neskanus. Atominės bliuzo bombos Candye Kane nebuvo. (Gydosi Amerikoje nuo vėžio). Jaunoji britų bliuzo atstovė Dani Wilde, juodoji bliuzo primadona Deborah Coleman buvo pilkos… Be kita ko atrodė, kad abiejoms groti normaliau trukdė ilgi nagai. Gal reikėtų juos paaukoti bliuzui?
Ir geriausiai, beje, pasirodė paskutinė, kažkokia anksčiau nereklamuota dainininkė, kurios vardą, deja iškart pamiršau…

Gintas

http://www.bernardinai.lt/

2008-03-13

Radijo stotis RELAX FM tęsia tradicinių kokybiškos bliuzo muzikos renginių tradiciją. Šį kartą radijo stoties kvietimu į Lietuvą atvyksta po Ameriką ir Europą jau ketvirtus metus kiekvieną pavasarį keliaujantis „Bliuzo karavanas 2008“. Dar viename ciklo „RELAX with BLUES“ („Atsipalaiduok su bliuzu“) renginyje – o tiksliau net keliuose renginiuose – pirmą kartą Lietuvoje viename koncerte pasirodys net trys skirtingos, bet visos savotiškai nuostabios atlikėjos: jaunoji britų bliuzo atstovė Dani Wilde, juodoji bliuzo primadona Deborah Coleman ir atominė bliuzo bomba Candye Kane.

„Bliuzo karavanas” visada pristato bent vieną perspektyvų jauną atlikėją. Šį kartą tai pirmoji projekto dalyvė – jauna gitaristė ir dainininkė iš Didžiosios Britanijos Dani Wilde. Įkvėpta tokių Amerikos įžymiųjų, kaip John’o Lee Hooker’is ar Buddy Guy’us, Dani Wilde dalinasi koncertų scena su tokiais grandais kaip Jools Holland‘as ar Gary Moore‘as. Kevin Nixon, žymus britų muzikos prodiuseris, yra pasakęs: “33 metus dirbu muzikos versle ir ligi šiol nesu girdėjęs tokios talentingos jaunos Britų atlikėjos”.

Antra “Bliuzo karavano” atlikėja Deborah Coleman leidinio “USA Today” nuomone yra viena iš ryškiausių šiandienos bliuzo atlikėjų. Iš kojų verčiantys pasirodymai scenoje suteikė jai vienos iš aistringiausių šių dienų bliuzo atlikėjų vardą. Ji jau išleido septynis studijinius albumus ir dalyvavo įrašant kelis bliuzo muzikos rinkinius. Pedantiška ir susikaupusi studijoje, nepakartojama ir charizmatiška scenoje, Deborah savo ypatingą grojimo gitara stilių išvystė Jimi’io Henndrix’o, Buddy Guy’aus ir Albert’o Collins’o įtakoje.

Trečioji ir ko gero įspūdingiausia projekto dalyvė Candye Kane prie “Bliuzo karavano” prisijungė dar 2005 metais. Garsas apie jos ryškų ir spalvingą stilių bei galingą vokalą sklinda jau seniai. Ji yra dvylikos įvairių muzikinių apdovanojimų laimėtoja, per savo karjerą išleidusi 8 studijinius albumus.

Koncertai įvyks balandžio 17 d. Kaune, klube COMBO, 18 d. – Vilniuje, FORUM PALACE ir 19 d. – Palangoje, klube RAMYBĖ. „Bliuzo karavanas 2008“ – tai jau dešimtas pasaulinio lygio bliuzo ir rokenrolo atlikėjų pasirodymas, kurį organizuoja bliuzą, bliuzroką, rokenrolą bei lengvąjį džiazą penkiuose didžiausiuose Lietuvos didmiesčiuose transliuojanti radijo stotis RELAX FM. Iki šiol vykę tokių bliuzo žvaigždžių, kaip Coco Montoya, Walter’is Trout’as, Bernard’as Allison’as, John’as Lee Hooker’is Jr., Duke Robillard’as, TEN YEARS AFTER, Shemekia Copeland, Mike Sanchez’as, Tommy Castro ir kt. koncertai sulaukė stulbinančio pasisekimo ir gausios publikos palaikymo.

Bilietus į renginio „Bliuzo karavanas 2008“ koncertus Lietuvoje platina BILIETAI LT.

Bernardinai.lt