• Kategorijos

  • Zujūnai 2016 kovo 8
#besmegenis, #pavasaris

CARLOS JOHNSON su grupe – tikras Čikagos bliuzas su vaivorykšte

Liepos 17 d. Kaune, http://www.gmklubas.lt/

Čikagos bliuzas: CARLOS JOHNSON su grupe
http://www.myspace.com/carlosjohnsonblues

Įvyko Liepos 17 d. 19 val. Kaune, muzikinį gyvenimą pradedančioje Nemuno krantinės amfiteatro scenoje (prie Daugirdo g.). Video bus vėliau

Truputį vėlavęs derinant aparatūrą (girdėjome ir bandomąjį grojimą – vieną dainelę), koncertas prasidėjo prieš 20 valandą. Iš pradžių išklausėm geros muzikos klubo direktoriaus, gerbiamo Česlovo Švarplio trumpą kalbą ir pasidžiaugimą, kad pagaliau Nemuno krantinės amfiteatras baigtas, bei padėką klubo rėmėjams.

2008-07-17, CARLOS JOHNSON at Kaunas 001

Pagal skelbimus prieš tai geros muzikos klube grojęs Zach Prather buvo Čikagos bliuzo atstovas, o šito koncerto anonsuose gal reklamos sumetimais, gal kokiais kitokiais, buvo rašoma Čikagos bliuzrokas. Tačiau girdėjome tikrą ir žavų Čikagos bliuzą (kartais suskambantį panašiau į “fusion“, negu į roką) ir tiesiog vieno iš trijų bliuzo gitaros karalių – Alberto Kingo antrininką – taip pat kairiarankį ir taip pat grojantį apversta gitara (neperdaryta kairiarankiams, t. y. viršutinė styga ploniausia), virtuozą Carlos Johnson. Gal tik gitaros garsas truputį švelnesnis, negu A. Kingo “ateivių žvaigždėlaivio“. Klausant Carlos Johnson „mačiusio gyvenimo“, truputėlį aptrinto “Gibson’o“ verkimo, išgaunamo vieninteliu velniškai judriu pirštu – nykščiu, galima net suabejoti – gal toks grojimo stilius teisingiausias? Ir dar Carlos Johnson nuostabus, šiltas ir vyriškas, bliuzinis balsas.

 

Kartu grojo dar trys puikūs savo srities muzikantai. Tik koncerto programoje ir skelbimuose, greičiausiai įsivėlė netikslumų, arba sudėtis buvo pakeista (reikės dar kartą peržiūrėti vaizdajuostę). Buvo rašoma , kad kartu su Carl Lamont Johnson (vokalas, gitara), gros Melvin Carlisle – mušamieji, Timothy Gant – klavišiniai, Robert Bell – bosinė gitara. (Paskutinio koncerto Čikagoje recenzijos: kartu grojo Roosevelt “Hatt” Purifoy klavišininkas, Pookie Stiksas būgnai, Robert Bell bosinė gitara). Visgi atrodo, kad būgnais grojo Pookie Stiksas…

Carlos Johnson 005

Puikus klavišininkas, kurio žavūs ir uždegantys klavišinių solo ir pritarimas puikiai papildė ir “kalbėjosi“ su Maestro gitara. Jaunesnieji – ritmo grupė puikiai laikė ritmą, be to viename iš kūrinių, Robert Bell atsistojus į scenos vidurį, nuskambėjo gana įdomus bosinės gitaros solo su įvairiais elektroniniais garso efektais.

 

Draugiškai kalbindamas publiką, juokaudamas, mėgindamas kalbėti lietuviškai (daugelis iš karto nelabai supratę ką reiškia vaidybinis verkimas “Where is my vynia?“, suprato tik vėliau, kai butelis vyno buvo atneštas) Carlos užvedė publiką, ištirpdydamas ankstesnį didelį atstumą tarp scenos ir žiūrovų. Mažutė mergaitė, laksčiusi prie scenos, ištiesė Carlos’ui vieną čipsą iš pakelio. Jis nusišypsojęs paėmė, padėkojo ir suvalgė.

Carlos Johnson 003

Karlos Johnson nulipęs nuo scenos, vaikščiojo priešais amfiteatro tribūnas, gitara “kalbindamas“ žavias kaunietes. Dėmesio skyrė visai pirmutinei eilei, stabtelėjo net priešais sceną stovinčią gražią fotografę.

Carlos Johnson 004

 

 

Scenografiją kūrė pati gamta – graži upės tėkmė fone, pagrasinęs nedideliu trumpu lietumi dangus, upėje tolėliau plaukiojančios antys, ir pagaliau… nušvito saulutė.

Carlos Johnson 010

Negana to, virš muzikantų galvų, anapus upės, skambant svajingam bliuzui, visom varsom sušvito vaivorykštė.

Carlos Johnson 006 vaivor

Čia aš labiausiai pasigailėjau, kad kameros baterijos baigėsi (kaip visada – pagal Merfio dėsnius), griebiau savo muilinę, ir nuvogęs kelias akimirkas iš bliuzo klausymo, fotografavau.

Carlos Johnson 007 vaivor

Carlos Johnson 008 vaivor

Ir galiausiai, vėl žaisdamas žodžiais, Carlos Johnson pareiškė, kad atsisveikinimo daina skiriama “senesnėms moterims“ (older women) ir pradėjo tyliai juoktis, tada bosistas Robert Bell jį pataisė, kad daina skiriama “visoms moterims“ (All the women) ir vėl nuskambėjo puikus bliuzas, vėl Carlos Johnson nulipo nuo scenos, nuėjo prie pirmutinės eilės ir moterys turėjo jam atleisti už juokus.

2008-07-17, CARLOS JOHNSON at Kaunas 002

Visas vasarvidžio vakaras buvo nuostabus. Net kelionė atgal į Vilnių visai neprailgo, klausėm muzikos, prisimindami puikų muzikinį reginį, kurį sukūrė Carlos Johnson su grupe, Kauno miestas ir gamta.

Apie amerikonišką jumorą

 Jau vakar rašiau, cituodamas John Mayall’o gitaristą Buddy Whittington komentaruose juokavusį, kad Vilnius yra rytų Teksase, šiandien perskaičiau http://www.examiner.com recenziją apie Carlos Johnson paskutinį pasirodymą tėvynėje, prieš išvykstant į Italiją ir Lietuvą.

Čia dar gražiau… – Lietuva ir Italija, abi yra Čikagos rytiniai priemiesčiai.
Gerai, kad su Italija, o ne Kazachstanu..
Rašoma:
Carlos Johnson plays like Carlos Johnson. He is a good showman and a very good singer. I look forward to the next time our paths cross.
It was standing room only so maybe I just didn’t see you there. Don’t worry you can catch him soon in Lithuania and Italy (both Eastern suburbs of Chicago).

Aš, irgi juokais, to straipsnio komentaruose parašiau:
Gintas: Carlos Johnson an amazing BLUES artist!
Yesterday I’ve had the pleasure of seeing his show at Kaunas.
Greetings from Lithuania (Suburb of Chicago)!
Gintas
July 18, 9:37 AM (Čia Čikagos laikas, pas mus buvo 17:37)

Ką gi, amerikonams pasaulyje tėra vienas žemynas, kurio centras – aišku, Amerika.

P.S.

Vėliau, šaunusis klavišininkas Timothy Gant komentaruose man parašė:

Tim Gant Sep 4 2008 1:02 AM

Tim Gant

Great picture with the Rainbow. Thank you so much for the photos.
Tim

Reklama

Festivalį „Daugirdas Gyvai“ pradeda BLIUZROKO GRUPĖ ZACH PRATHER

Zach Prather

Gegužės 29 d. 19 val. Kaune, lauko scenoje prie Daugirdo viešbučio, T.Daugirdo g. 4

http://www.myspace.com/zachprathersbluesexpress

Tikra atgaiva po nelabai kokio ankstesnio muzikinio bliuzo karavano įspūdžio. Ir svarbiausia susipažinau su gana įdomios muzikinės idėjos – Kauno geros muzikos klubo veikla ir vienu iš įkūrėjų – Česlovu Švarpliu. Bilietai.lt apgavo kai kuriuos žiūrovus, kad koncerto pradžia 18 valandą. Atskubėję iš Vilniaus nustebome, kad Zach Prather su grupe keliolika minučių iki 18 valandos dar tik derino garsą, o visos vietos žiūrovų erdvėje tuščios. Prie mūsų priėjo malonus vyriškis (klubo direktorius Česlovas Švarplys), pasakė, kad koncerto pradžia 19 valandą ir truputį supažindino su geros muzikos klubu , jau įvykusiais koncertais ir padovanojo kompaktinę plokštelę su anksčiau klube grojusių muzikantų kūriniais. Ačiū jam.

Ir prieš 19 val., kaip burtų lazdele mostelėjus, žiūrovų prisirinko pilnas kiemas. Koncertą filmavau (gaila pamiršęs stovą) ir mano filmuotą Zach Prather su grupe galima bus pasižiūrėti ManoSpejse ir Youtube.

Bilietai.lt rašė:
Zach Prather gimė Čikagoje 1952 metais. Jis augo tarp bliuzo muzikos garsų. Pats pradėjo groti būdamas trylikos. Penkiolikos įrašė savo pirmąją dainą. Šiuo muzikinio brendimo laikotarpiu jis grojo garsiuose klubuose, koncertavo Čikagoje ir jos priemiesčiuose. Septyniolikos jis dviems metams išeina į karinę tarnybą, grįžęs, suburia grupę ir vėl groja. Tuo metu Čikagos bliuzmenai nežavėjo Zach ir įtakos jo muzikai nedarė. Britų grupė Rolling Stones labiausiai įtakojo to laikotarpio Zach muziką, o taip pat Kinks, Small Faces ir Who. 1974 metais Zach išvyko į Los Andželą ir susipažino su gitaristu Cash McCall, kuris turėjo nenuginčijamos įtakos jo muzikai ir gyvenimui sekantiems penkiolikai metų. Grodamas su Cash, Zach susitiko ir vėliau grojo su garsiais muzikantais, kurių sąrašas gana įspūdingas: Etta James, Screeming Jay Hawkins, Willie Dixon, Minnie Ripperton. 2005 metais bliuzo festivalyje Karibų saloje Mustique Zach grojo su Rolling Stones grupe.

Willie Dixon, bliuzo veteranas, priglaudė Zach po savo sparnu ir prodiusavo jo pirmą albumą. Dixoną Zach prilygino tėvui, išmokiusiam jį groti bliuzą.

“Jam patiko kaip aš grojau. Tuo metu aš grojau roką, bet jis vienintelis žinojo iš kur atėjo rokas”, sako Zach. Dirbant prie minėto projekto, Willie susirgo ir buvo paguldytas į ligoninę. “Aš buvau su juo dieną prieš jo mirtį. Jo įtaka mano gyvenimui buvo pati didžiausia. Jis mokė mane ne tik tradicinio bliuzo, jis sakė, kad tai ką aš groju yra ne kas kitas bet tik bliuzas. Mūsų jauname kraujyje yra bliuzas ir neleisk niekam galvoti kitaip”, prisimena draugo žodžius . Po Dixon mirties Zach keletui metų nutraukė muzikinę karjerą ir užsiėmė vaidyba įvairiuose TV šou. Vėliaus Zach pradeda groti su Screeming Jay Hawkins, su jais vyksta į Europą, ten susitinka Luther Allison ir išvyksta groti į Paryžių ir ten lieka trims su puse metų. Ten išleidžia kompaktą NEVER MY LOVE (Niekada mano meile) ir grįžta į Angliją. “Buvo labai sunku palikti Luther Allison grupę, bet aš žinojau, kad reikia išvažiuoti ir atsidėti tik muzikai. Kaip sakydavo mano draugas Dixon, jeigu tai neverta tavo laiko, tai nėra verta pastangų”. Dabar muzikantas gyvena Šveicarijoje.
„Mano muzika yra joks hobi, ji yra mano gyvenimas, kiekvieną dainą aš išgyvenau. Šis atvirumo ir garbingumo jausmas įtraukia klausytojus į mano muziką” sako Zach.

Ištraukų iš albumų „Nothing But The blues“,„Never My Love“ yra:
www.zach-prather.com