• Kategorijos

  • Zujūnai 2016 kovo 8
#besmegenis, #pavasaris

Hazmat Modine – kosmopolitiškai klezmeriška „pavojingo“ karšto bliuzo oro turbina!

Jau vien Geros Muzikos Klubo dėka, per šiemetinius ir pernai organizuotus koncertus, turėjome galimybę gyvai pamatyti kiek daug veidų gali turėti bliuzas…

Ir štai dar vienas veidas, turbūt tikrai šiemetinio GMK sezono vinis Kauno amfiteatre – Hazmat Modine.
Apie grupės pavadinimą.
Hazmat (hazardous materials) reiškia pavojingos medžiagos.
Modine reiškia šildytuvą pučiantį karštą orą. Šis terminas tapo bendriniu, nuo firmos „Modine“, kuri Amerikoje jau daugiau negu 90 metų gamina įvairią šildymo techniką, pavadinimą.

Orkestro vadovas ir siela Wade Schuman. Sakyčiau, Boratas bliuze. (Beje, juk Borato brolį Erraną Baroną Coheną 2008-aisiais Kaunas su grupe „Zohar“ jau girdėjo). Pats Wade Schuman sakosi esąs tik pusiau žydas (pusė žydo, pusė krikščionio). „Sumaišau kalipso ritmą, rumunišką nuotaiką, tradicinį bliuzą, arabiškas pasakas, o žmonės sako, kad girdi klezmerį“. O klezmerį (tradicinė žydiška muzika) Hazmat Modine grojamame bliuze, tikrai girdėjome. Ir jis, ko gero, yra viena iš grandžių, suteikančių dabartiniam grupės garsui savitą ir atpažįstamą veidą.

Tik verčiant grupės pristatymą, klezmeris buvo kažkodėl praleistas (nors visa likusioji straipsnio dalis išversta beveik pažodžiui):
„Tai viena originaliausių Niujorko grupių, grojanti paprastą/kaimietišką, beprotiškai smagų užstalės, kantri ir viešnamio bliuzo derinį su lengvu čigonišku skimbtelėjimu“.
O ttp://www.hazmatmodine.com/ rašoma:
One of New York’s most original bands, HAZMAT MODINE delivers a rustic, deliriously Dionysian blend of whorehouse Blues, Reggae, Klezmer, Country and Gypsy-tinged music.

Kaip tik dabar Vilniuje prasideda šios tradicinės žydų muzikos festivalis…

Bet šalia klezmerio ir tradicinio bliuzo intonacijų, girdėjome fantastišką muzikinį kokteilį kuriame buvo ir džiazo, ir afrokaribiško kalipso, ir jamaikietiško ska, ir Lotynų Amerikos ritmų, čigoniškos ugnies, kiniškų vargonėlių, slaid gitaros ir muzikos tarsi iš senos plokštelės skambesio ir dar daugybė kitokų garsų, kuriuos sunku nupasakoti. Tačiau visgi, šią margą garsinę mišrainę apjungė vieningas ir visuose kūriniuose atpažįstamas Hazmat Modine stilius. Gaila negalima gyvai išgirsti dainos „It Calls Me“, kurioje gražiai įpintas ir tuvių (tautelė Rusijos teritorijoje, netoli Mongolijos) gerklinis dainavimas.

Įsitikinome, kodėl Wade Schuman pripažintas dinamiškiausiu atlikėju Niujorke. Įsitikinome ir tuo, kad jis labai įdomus artistas, vadovaujantis, bet ir leidžiantis laisvai reikštis visiems, puikiai grojantiems grupės nariams. (Mane, aišku, labiausiai sužavėjo žavioji trombonistė).

Hazmat Modine norėjo baigti pasirodymą savo garsiuoju hitu – vizitine kortele „Bahamut“, tačiau Kauno publika atkakliais plojimais grupės nenorėjo paleisti. Ir „Hazmatai“ jau šokančią, šaunią Kauno bliuzo klausytojų publiką, apdovanojo vakarykščiu rytu (Yesterday Morning) ir dar dviejomis pakartotomis dainomis.“

music mouse

Toliau kalbant apie įvairių kultūrų muziką ir jos susiliejimą, pačių „Hazmatų“ profilyje MySpace www.myspace.com / hazmatmodine, draugų komentaruose, radau vieną žavią, liūdnai juokingą filmo video ištrauką, kurią pažiūrėti tikrai verta:

site_logo

Kaip visada, daugiau Hazmat Modine video galima pažiūrėti BluesMusic.lt grojaraštyje, YouTube:

http://www.youtube.com/user/vaigys#play/user/B9D1F9D90C9F4C07

http://bluesmusic.lt/

Reklama

Peaches Staten – Čikagos bliuzas ir gera nuotaika

http://www.gmklubas.lt/ rašo:

Peaches Staten – Čikagos bliuzas

Rugsėjo 1 d.

Peaches Staten - Čikagos bliuzas

  • Rugsėjo 1 d. 19 val. Kaune, Nemuno krantinės amfiteatro scenoje (prie Daugirdo g.)

Pristatyme rašoma:

Tikra Čikagos bliuzo primadona Peaches Staten gastroliuoja Europoje nuo 1997. Ji koncertavo daugelyje festivalių, grojo klubuose, įrašė kompaktinę plokštelę su Nick Bekattini “Nick and Peaches –Live at Blue Sun” 2001. Peaches Staten grupė siūlo jaudinantį šiurkštaus balso ir sprogstančios gitaros derinį, jis pateikiamas harmoningai su gilia bliuzo ir soulo įkrova, o taip pat mažu fanko šlakeliu. Peaches užaugo klestinčioje Čikagos bliuzo scenoje, o išugdė ją gospelas, bliuzas ir soulas. Jos patėvis buvo dižėjas keliuose turtinguose Čikagos klubuose,o mama buvo socialinio klubo narė, rengiančio vakarėlius, kuriuose trindavosi gerai žinomi bliuzo muzikantai. Ši dinamiška,smulkutė moteris pradėjomuzikinę karjerą gana netikėtai,dirbdama padavėja bliuzo bare. Kartą jos draugė paklausė,ar ji kartais dainuoja. Peaches dainuodavo tik duše. Kadangi draugė pagyrė jos balsą ji užlipo ant scenos padainuoti. Ji buvo gimusi būti scenoje, jos šiurkštus soulo balsas, kurį išgirdus norisi išgirsti jį dar ir dar kartą.. Joje galima išgirsti ir Tiną, ir Ettą, ir Koko. Jos įspūdingas, energingas pasirodymas padarė Peaches garsiausia žvaigžde labai konkurencingoje Čikagos bliuzo scenoje. Ji koncertavo ir pasidarė įrašus su Katie Webster, Johny B. Moore, Billy Branch, Carl Weathersby ir daugeliu kitų. Ankstyvos karjeros metu apie ją dažnai buvo rašoma Ladies Blues Revue kartu su Čikagos bliuzo veteranais Bonnie Lee ir Karren Carrol. Dabar ji dažnai pasirodo Čikagos bliuzo scenose. Neseniai pasirodė jos nauja kompaktinė plokštelė “Time Will Tell”.
Grupė:
Peaches Staten (vocals & washboard)
Nick Becattini (guitar)
Peewee Durante (keyboards)
Janko (bass)
Mario Marmugi (drums)

(Pastaba po koncerto. Čia aš vėl piktas. Turėtų pagaliau, vieną kartą organizatoriai išsiaiškinti kas gros.
Rašoma, kad Nick Becattini, bet ar tikrai? Tik Italijoje yra toks gitaristas. Ir Mario Marmugi italų būgnininkas, tikrai ne juodaodis. Janko – irgi italų bosistas ( superjanko.it ). Tai kažkurių koncertų Italijoje sudėtis. Ir kai kurie iš šių muzikantų yra mano draugai MajSpejse…)

Vėliau:

Su Peaches Staten Kaune kartu grojo puikūs muzikantai iš Čikagos. Ji rašo:

Peaches Staten Peaches S..

Sep 19, 2008 10:50 PM

Ciao Gintas,
I’m happy you enjoyed our show. The musicians are also from Chicago.

Mike Wheeler
Guitar/Vocals
Brian James Keyboards
Cleo Cole Drums
Larry William Bass/Vocals
Thanks for the compliment. Have a great weekend
Peaches

Tęsinys
Dar kartą paklausyti tikro, žavaus Čikagietiško bliuzo..?
Dar kartą pagirti Geros muzikos klubą „apdedantį“ daugelį mūsų koncertų ir kitų renginių organizatorių ?
Nėra ką čia daugiau rašyti – VAŽIUOJAM!

Taigi nuvažiavom. Į paskutinį (sezono uždarymo) koncertą Nemuno krantinės amfiteatro scenoje. Jau žinojau, kad bilietus puikiausiai galima įsigyti vietoje. Šįkart, scena jau buvo su stogu (palapine) kuri, aišku, apsaugo dainininkus ir aparatūrą nuo gamtos išdaigų – lietaus, tačiau man gaila buvo žavaus tekančios upės vaizdo, taip tinkančio bliuzui (žr. Carlos Johnson koncertą):

Koncertas prasidėjo (po garso tikrinimo) nuo grupės keleto žavių, gyvų (daugiau panašesnių į funk) kūrinių.

Iš karto buvo galima pajusti, kad groja tikri savo srities meistrai. Nepriekaištingas ritmas, gana puikus gitaristo balsas (beje dainavo visi, išskyrus būgnininką) puikios solo partijos. Po galais, Čikagoje pilna baruose bliuzą grojančių nuostabių muzikantų ir kodėl tik Geros muzikos klubas sugeba juos pasikviesti? Pažiūrėjus į šiemetinę patirtį, bliuzo naktys (žymiausias lietuviškas bliuzo festivalis!) su savo etatinėmis“ kasmet besikartojančiomis grupėmis ir 2 – 3 naujai kviestiniais svečiais (šiemet net nelabai bliuziniais) atrodo nykokai.

Ir po gal 3 ilgokų kūrinių į sceną išėjo ji. Čia turėčiau truputį pakalbėti apie įvaizdį. Profilyje MySpace http://www.myspace.com/peachesstaten kur kol kas tik keletas nuotraukų (reikia pasakyti – ne itin simpatiškų) ir keturi kūriniai, visiškai neatspindi nei dainininkės temperamento, nei tikrojo įspūdžio, kurį patiri koncerte. Pasižiūrėjęs ten, galvojau išeis į vėlyvąją Ellą Fitzgerald panaši storulė, kuri sužavės balsu ir pralinksmins (kaip darydavo vėlyvoji Ella) publiką storulės mėginimu šokti.

Nieko panašaus! Į sceną įstryksėjo žavi , nors ir apvalokų formų juodaodė, seksualia, permatoma suknele ir visus užbūrė ne tik savo balsu bet ir judesiu (VIDEO BUS VĖLIAU!).

Ir jos grojimas ta “metaline skalbimo lenta“ su šaukštais gražiai papildė ir be to puikų ansamblio ritmą.
Įdomu, kaip koncertas būtų vykęs Vilniuje… Pastebėjau, kad Kauno publika šiek tiek labiau susikausčiusi ir sunkiau “užvedama“. Gal dėl to, kad į koncertus susirenka solidesni žmonės ir mažiau entuziastingo jaunimo?

Kuklioje palapinėje, muzikos dėka, viskas blizgėjo, (išskyrus skurdų apšvietimą, labiau apšvietusį palapinės galinę sieną o ne muzikantus ir solistę). Bet tai trukdė tik kokybiškesniam fotografavimui ir filmavimui, jokiu būdu ne muzikos klausymui ir bendram įvaizdžiui.

Daina ir šokis, žavus bliuzo ir funky mišinys…

Ir gera nuotaika. Nors atvažiavau po darbo, suirzęs, apniktas kasdienybės, pamiršau viską. Kaip jie tai sugeba…

Ir (Kauno jaunimo džiaugsmui) į sceną buvo iškviesta savanorė (vardą parašysiu vėliau, reikia pasitikrinti video) kad pagrotų ta pačia “metaline skalbimo lenta“ su šaukštais. Drasuolė lietuvaitė, beje gana neblogai jaučianti ritmą, nepasimetė tarp bliuzo meistrų ;)

Galiausiai, koncertui einant į pabaigą, kai uždainavo senąjį bliuzo hitą (išpopuliarintą Muddy Waters’o dar 1957- aisiais) “Got My Mo-Jo Working“ jos modžio (amuletas) suveikė ir dainininkei pavyko prisikviesti pagaliau “užvestą“ publiką arčiau.

Šoko beveik visi. Pirmoji rudens diena puikiame bliuzo koncerte daugelį žmonių sužavėjo ir apsvaigino muzika, nereikėjo ir tądien uždrausto alkoholio (nors kai kas, mačiau, vis tik atsinešė;).

CARLOS JOHNSON su grupe – tikras Čikagos bliuzas su vaivorykšte

Liepos 17 d. Kaune, http://www.gmklubas.lt/

Čikagos bliuzas: CARLOS JOHNSON su grupe
http://www.myspace.com/carlosjohnsonblues

Įvyko Liepos 17 d. 19 val. Kaune, muzikinį gyvenimą pradedančioje Nemuno krantinės amfiteatro scenoje (prie Daugirdo g.). Video bus vėliau

Truputį vėlavęs derinant aparatūrą (girdėjome ir bandomąjį grojimą – vieną dainelę), koncertas prasidėjo prieš 20 valandą. Iš pradžių išklausėm geros muzikos klubo direktoriaus, gerbiamo Česlovo Švarplio trumpą kalbą ir pasidžiaugimą, kad pagaliau Nemuno krantinės amfiteatras baigtas, bei padėką klubo rėmėjams.

2008-07-17, CARLOS JOHNSON at Kaunas 001

Pagal skelbimus prieš tai geros muzikos klube grojęs Zach Prather buvo Čikagos bliuzo atstovas, o šito koncerto anonsuose gal reklamos sumetimais, gal kokiais kitokiais, buvo rašoma Čikagos bliuzrokas. Tačiau girdėjome tikrą ir žavų Čikagos bliuzą (kartais suskambantį panašiau į “fusion“, negu į roką) ir tiesiog vieno iš trijų bliuzo gitaros karalių – Alberto Kingo antrininką – taip pat kairiarankį ir taip pat grojantį apversta gitara (neperdaryta kairiarankiams, t. y. viršutinė styga ploniausia), virtuozą Carlos Johnson. Gal tik gitaros garsas truputį švelnesnis, negu A. Kingo “ateivių žvaigždėlaivio“. Klausant Carlos Johnson „mačiusio gyvenimo“, truputėlį aptrinto “Gibson’o“ verkimo, išgaunamo vieninteliu velniškai judriu pirštu – nykščiu, galima net suabejoti – gal toks grojimo stilius teisingiausias? Ir dar Carlos Johnson nuostabus, šiltas ir vyriškas, bliuzinis balsas.

 

Kartu grojo dar trys puikūs savo srities muzikantai. Tik koncerto programoje ir skelbimuose, greičiausiai įsivėlė netikslumų, arba sudėtis buvo pakeista (reikės dar kartą peržiūrėti vaizdajuostę). Buvo rašoma , kad kartu su Carl Lamont Johnson (vokalas, gitara), gros Melvin Carlisle – mušamieji, Timothy Gant – klavišiniai, Robert Bell – bosinė gitara. (Paskutinio koncerto Čikagoje recenzijos: kartu grojo Roosevelt “Hatt” Purifoy klavišininkas, Pookie Stiksas būgnai, Robert Bell bosinė gitara). Visgi atrodo, kad būgnais grojo Pookie Stiksas…

Carlos Johnson 005

Puikus klavišininkas, kurio žavūs ir uždegantys klavišinių solo ir pritarimas puikiai papildė ir “kalbėjosi“ su Maestro gitara. Jaunesnieji – ritmo grupė puikiai laikė ritmą, be to viename iš kūrinių, Robert Bell atsistojus į scenos vidurį, nuskambėjo gana įdomus bosinės gitaros solo su įvairiais elektroniniais garso efektais.

 

Draugiškai kalbindamas publiką, juokaudamas, mėgindamas kalbėti lietuviškai (daugelis iš karto nelabai supratę ką reiškia vaidybinis verkimas “Where is my vynia?“, suprato tik vėliau, kai butelis vyno buvo atneštas) Carlos užvedė publiką, ištirpdydamas ankstesnį didelį atstumą tarp scenos ir žiūrovų. Mažutė mergaitė, laksčiusi prie scenos, ištiesė Carlos’ui vieną čipsą iš pakelio. Jis nusišypsojęs paėmė, padėkojo ir suvalgė.

Carlos Johnson 003

Karlos Johnson nulipęs nuo scenos, vaikščiojo priešais amfiteatro tribūnas, gitara “kalbindamas“ žavias kaunietes. Dėmesio skyrė visai pirmutinei eilei, stabtelėjo net priešais sceną stovinčią gražią fotografę.

Carlos Johnson 004

 

 

Scenografiją kūrė pati gamta – graži upės tėkmė fone, pagrasinęs nedideliu trumpu lietumi dangus, upėje tolėliau plaukiojančios antys, ir pagaliau… nušvito saulutė.

Carlos Johnson 010

Negana to, virš muzikantų galvų, anapus upės, skambant svajingam bliuzui, visom varsom sušvito vaivorykštė.

Carlos Johnson 006 vaivor

Čia aš labiausiai pasigailėjau, kad kameros baterijos baigėsi (kaip visada – pagal Merfio dėsnius), griebiau savo muilinę, ir nuvogęs kelias akimirkas iš bliuzo klausymo, fotografavau.

Carlos Johnson 007 vaivor

Carlos Johnson 008 vaivor

Ir galiausiai, vėl žaisdamas žodžiais, Carlos Johnson pareiškė, kad atsisveikinimo daina skiriama “senesnėms moterims“ (older women) ir pradėjo tyliai juoktis, tada bosistas Robert Bell jį pataisė, kad daina skiriama “visoms moterims“ (All the women) ir vėl nuskambėjo puikus bliuzas, vėl Carlos Johnson nulipo nuo scenos, nuėjo prie pirmutinės eilės ir moterys turėjo jam atleisti už juokus.

2008-07-17, CARLOS JOHNSON at Kaunas 002

Visas vasarvidžio vakaras buvo nuostabus. Net kelionė atgal į Vilnių visai neprailgo, klausėm muzikos, prisimindami puikų muzikinį reginį, kurį sukūrė Carlos Johnson su grupe, Kauno miestas ir gamta.

Apie amerikonišką jumorą

 Jau vakar rašiau, cituodamas John Mayall’o gitaristą Buddy Whittington komentaruose juokavusį, kad Vilnius yra rytų Teksase, šiandien perskaičiau http://www.examiner.com recenziją apie Carlos Johnson paskutinį pasirodymą tėvynėje, prieš išvykstant į Italiją ir Lietuvą.

Čia dar gražiau… – Lietuva ir Italija, abi yra Čikagos rytiniai priemiesčiai.
Gerai, kad su Italija, o ne Kazachstanu..
Rašoma:
Carlos Johnson plays like Carlos Johnson. He is a good showman and a very good singer. I look forward to the next time our paths cross.
It was standing room only so maybe I just didn’t see you there. Don’t worry you can catch him soon in Lithuania and Italy (both Eastern suburbs of Chicago).

Aš, irgi juokais, to straipsnio komentaruose parašiau:
Gintas: Carlos Johnson an amazing BLUES artist!
Yesterday I’ve had the pleasure of seeing his show at Kaunas.
Greetings from Lithuania (Suburb of Chicago)!
Gintas
July 18, 9:37 AM (Čia Čikagos laikas, pas mus buvo 17:37)

Ką gi, amerikonams pasaulyje tėra vienas žemynas, kurio centras – aišku, Amerika.

P.S.

Vėliau, šaunusis klavišininkas Timothy Gant komentaruose man parašė:

Tim Gant Sep 4 2008 1:02 AM

Tim Gant

Great picture with the Rainbow. Thank you so much for the photos.
Tim

Festivalį „Daugirdas Gyvai“ pradeda BLIUZROKO GRUPĖ ZACH PRATHER

Zach Prather

Gegužės 29 d. 19 val. Kaune, lauko scenoje prie Daugirdo viešbučio, T.Daugirdo g. 4

http://www.myspace.com/zachprathersbluesexpress

Tikra atgaiva po nelabai kokio ankstesnio muzikinio bliuzo karavano įspūdžio. Ir svarbiausia susipažinau su gana įdomios muzikinės idėjos – Kauno geros muzikos klubo veikla ir vienu iš įkūrėjų – Česlovu Švarpliu. Bilietai.lt apgavo kai kuriuos žiūrovus, kad koncerto pradžia 18 valandą. Atskubėję iš Vilniaus nustebome, kad Zach Prather su grupe keliolika minučių iki 18 valandos dar tik derino garsą, o visos vietos žiūrovų erdvėje tuščios. Prie mūsų priėjo malonus vyriškis (klubo direktorius Česlovas Švarplys), pasakė, kad koncerto pradžia 19 valandą ir truputį supažindino su geros muzikos klubu , jau įvykusiais koncertais ir padovanojo kompaktinę plokštelę su anksčiau klube grojusių muzikantų kūriniais. Ačiū jam.

Ir prieš 19 val., kaip burtų lazdele mostelėjus, žiūrovų prisirinko pilnas kiemas. Koncertą filmavau (gaila pamiršęs stovą) ir mano filmuotą Zach Prather su grupe galima bus pasižiūrėti ManoSpejse ir Youtube.

Bilietai.lt rašė:
Zach Prather gimė Čikagoje 1952 metais. Jis augo tarp bliuzo muzikos garsų. Pats pradėjo groti būdamas trylikos. Penkiolikos įrašė savo pirmąją dainą. Šiuo muzikinio brendimo laikotarpiu jis grojo garsiuose klubuose, koncertavo Čikagoje ir jos priemiesčiuose. Septyniolikos jis dviems metams išeina į karinę tarnybą, grįžęs, suburia grupę ir vėl groja. Tuo metu Čikagos bliuzmenai nežavėjo Zach ir įtakos jo muzikai nedarė. Britų grupė Rolling Stones labiausiai įtakojo to laikotarpio Zach muziką, o taip pat Kinks, Small Faces ir Who. 1974 metais Zach išvyko į Los Andželą ir susipažino su gitaristu Cash McCall, kuris turėjo nenuginčijamos įtakos jo muzikai ir gyvenimui sekantiems penkiolikai metų. Grodamas su Cash, Zach susitiko ir vėliau grojo su garsiais muzikantais, kurių sąrašas gana įspūdingas: Etta James, Screeming Jay Hawkins, Willie Dixon, Minnie Ripperton. 2005 metais bliuzo festivalyje Karibų saloje Mustique Zach grojo su Rolling Stones grupe.

Willie Dixon, bliuzo veteranas, priglaudė Zach po savo sparnu ir prodiusavo jo pirmą albumą. Dixoną Zach prilygino tėvui, išmokiusiam jį groti bliuzą.

“Jam patiko kaip aš grojau. Tuo metu aš grojau roką, bet jis vienintelis žinojo iš kur atėjo rokas”, sako Zach. Dirbant prie minėto projekto, Willie susirgo ir buvo paguldytas į ligoninę. “Aš buvau su juo dieną prieš jo mirtį. Jo įtaka mano gyvenimui buvo pati didžiausia. Jis mokė mane ne tik tradicinio bliuzo, jis sakė, kad tai ką aš groju yra ne kas kitas bet tik bliuzas. Mūsų jauname kraujyje yra bliuzas ir neleisk niekam galvoti kitaip”, prisimena draugo žodžius . Po Dixon mirties Zach keletui metų nutraukė muzikinę karjerą ir užsiėmė vaidyba įvairiuose TV šou. Vėliaus Zach pradeda groti su Screeming Jay Hawkins, su jais vyksta į Europą, ten susitinka Luther Allison ir išvyksta groti į Paryžių ir ten lieka trims su puse metų. Ten išleidžia kompaktą NEVER MY LOVE (Niekada mano meile) ir grįžta į Angliją. “Buvo labai sunku palikti Luther Allison grupę, bet aš žinojau, kad reikia išvažiuoti ir atsidėti tik muzikai. Kaip sakydavo mano draugas Dixon, jeigu tai neverta tavo laiko, tai nėra verta pastangų”. Dabar muzikantas gyvena Šveicarijoje.
„Mano muzika yra joks hobi, ji yra mano gyvenimas, kiekvieną dainą aš išgyvenau. Šis atvirumo ir garbingumo jausmas įtraukia klausytojus į mano muziką” sako Zach.

Ištraukų iš albumų „Nothing But The blues“,„Never My Love“ yra:
www.zach-prather.com